Apie tai diskutuojame su psichologu Gediminu Navaičiu; pedagoge, Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadove dr. Daiva Šukyte; bei daugiaanūke močiute Rasa.
Turbūt kiekvienas dabartinis suaugusysis iš savo vaikystės prisimena, kaip keistai atrodydavo tos tetos ir dėdės, kurie bendraudami pernelyg arti prikišdavo veidą, pakeisdavo balsą, keistai išsišiepdavo ir klausinėdavo tokių klausimų, kaip kad kiek tau metų ir į kurią klasę eini. „Kvaili jie, ar kas jiems yra? Kiek galima kalbėti apie tą patį kaskart susitikus?“– pagalvodavote turbūt tuomet. Taip pat kiekvienas tuometis vaikas turbūt su siaubu prisimena, kaip būdavo verčiami pasibučiuoti su kokiais nors pirmą ar antrą kartą matomais giminėmis. Na, o vėliau, jau būdami jaunuoliai, stebėdavomės, kodėl nepažįstamas žmogus mus tujina. Juk, regis, tujintis priimta tik tarp bendraamžių arba tarp artimų ir gerai pažįstamų žmonių.
