Egzistuoja daug būdų žūti kare, bet vienas jų – kitoks: kodėl eiliniai kareiviai žudo saviškius?

Nestatutiniai santykiai, rusiškai dar vadinami „dedovščina“ – gana suprantamas ir plačiai aprašytas procesas, kurio esmė – dėl tam tikrų priežasčių, silpnesnį fiziškai, karinėje hierarchijoje žemiausią laiptelį užimantį asmenį (eilinį) engia panašaus likimo „brolių“ grupė, kartais – pavieniai puskarininkiai ar (rečiau) karininkai. Visgi, egzistuoja diametraliai priešingas procesas, kuriame „silpnieji“ (jau minėti eiliniai kariai) terorizuoja arba... žudo savo vadovybę.

„Maištas laive“, bendrinis, šiais laikais kartais su humoristiniu prieskoniu pateikiamas priežodis, buvo visai nejuokingas tūkstančiams laivų kapitonų, jų padėjėjų ir kitų laivininkystės pareigūnų ankstesniais šimtmečiais skrodusių jūras bei vandenynus. Nesumokėtas atlyginimas jūreiviams, sugedęs maistas ar tiesiog per daug alkoholio, galėjo lemti, kad paskutinis vaizdas, kurį matysi eidamas kapitono pareigas bus plazdančios burės ir tu pats kabantis ant rėjos (laivo stiebo dalis tiesiosioms burėms tvirtinti). Jeigu pasiseks, galbūt tave įsodins į valtį su trupučiu vandens ir maisto atsargų, o jei pakeliui pasitaikys negyvenama sala, panašu, kad žaidime su likimu ištraukei laimingą bilietą.