Kadangi lova susijusi su asmeniškiausiais dalykais, natūralu, kad vieša kalba apie lovos reikalus visada sukelia emocingas reakcijas. Ko kišasi į mano lovos reikalus? – paprastai stebisi susireikšminęs dėvėto gyvenimo žmogelis, nesuprasdamas, kad iš tiesų niekam jo lovos reikalai neįdomūs, jie tėra tik tema, kad išblaškytų kitų nuobodulį, panašiai kaip oras, arba simbolis to, ką lovos įpročiai pažymi, šiuo atveju, tradiciją ir žmogaus kaip individo mirtį. Kita vertus, dalijimasis lova atskleidžia apie jos naudotojus daug daugiau nei kad dėvėto gyvenimo žmonės gali įsivaizduoti.

Dėvėtus gyvenimus gyvenančių žmonių norus formuoja „kaip visi“ imperatyvas, ir jo dažniausias argumentas yra istorija, kurią aprėpia vieno žmogaus žvilgsnis. Tokie žmonės neturi abstraktaus mąstymo dovanos, todėl jiems pažįstama ir suprantama tik tai, ką galima pačiupinėti. Dėl to dėvėto gyvenimo žmogui atrodo, kad jei dvigulėj lovoj miegojo jo tėvai, jo seneliai ir proseneliai – toliau gi atmintis nesiekia, vadinasi, taip buvo per amžių amžius, vadinasi, tai privaloma, nes kitaip bus ne kaip pas žmones.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)