Ši vietovė vadinama Dieveniškių kilpa, mat ją kone iš visų pusių supa valstybinė siena su Baltarusija. Į šį kraštą patekti galima vieninteliu keliu, kurį nuolat saugo ginkluoti pasienio pareigūnai. Dieveniškių kilpos, o kartu ir visos valstybės plotis vienoje vietoje, siekia mažiau nei 3 kilometrus, mistišką atmosferą taip pat sustiprina palei pat kelią einanti apsauginė tvora, skirianti „pusiasalį“ nuo kaimyninės šalies.
Nors Dieveniškių apylinkės yra pakankamai nedidelės, čia slypi keli dėmesio verti istoriniai ir gamtos objektai. Vertingą šio krašto etnokultūrinį paveldą saugo vienintelis šalyje istorinis regioninis parkas.
Kiekvienam šios vietovės lankytojui rekomenduoju savo akimis išvysti išskirtinį gamtos kūrinį – Stakų ąžuolą. Jis yra vos 1 km atstumu nuo pagrindinio kelio.
Apie 1000 metų skaičiuojantis ąžuolas pribloškia savo didybe – jo aukštis siekia 24 metrus, o kamieno apimtis 4,9 m. Aplink ąžuolą yra miško takai ir takeliai, kviečiantys jais pasivaikščioti.
Pakeliui aplankiau vienintelį šiose apylinkėse Bėčionių piliakalnį.
Nors akivaizdu, jog turistų pertekliaus čia nėra, kiek nustebino jaukiai atrodanti piliakalnio ir jo prieigų aplinka.
Virš pelkės įrengti nauji tilteliai, sutvarkytas parkingas, šalia yra suoliukai ir pavėsinės. Nuo šio piliakalnio viršūnės galima dairytis tiek į Lietuvos, tiek į Baltarusijos miškus ir grožėtis laukine gamta.
Pagaliau pasiekiu pagrindinį kilpos centrą – spalvingais medinukais pasipuošusį Dieveniškių miestelį. Jo centre yra kelios „vintažinės“ parduotuvėlės ir kavinukės, o šalia jų stovi prabangūs visureigiai tamsintais langais. Nors miestelyje gyvena tik apie 700 žmonių, tačiau pasidairyti yra į ką.
Iš kitų Dieveniškių pastatų išsiskiria istorija dvelkianti Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia. Ji įsikūrusi priešais keturkampę aikštę – svarbiausią viso urbanistinio komplekso dalį.
Dar 14 kilometrų gilyn link pasienio ir štai – prieš akis stovi įspūdingoji Norviliškių pilis, spindinti iš tolo. Ją XVII a. pastatė turtingas rytprūsių pirklys.
Renesanso stiliaus statinyje kadaise veikė pranciškonų vienuolynas, vėliau – artilerijos pulko štabas, o prieš šimtmetį čia buvo įsikūrusi mergaičių žemės ūkio mokykla. Neabejotinai ši pilis yra pats įspūdingiausias viso Dieveniškių krašto perlas.
Ne taip jau seniai pilis buvo prikelta antram gyvenimui. Dabar čia galima paskanauti viduramžiškų valgių ar pernakvoti autentiškuose kambariuose su vaizdu į kaimyninę valstybę.
Kita Norviliškių kaimo puošmena – Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia. Už keliolikos žingsnių jau stovi Lietuvą ir Baltarusiją skirianti apsaugos siena. Ji pusiau perskyrė kaimo ribas, tad kitapus tvoros likusiems gyventojams dabar aplankyti šią bažnyčią tapo gerokai sudėtingiau.
Sužaliavus gamtai, siūlyčiau aplankyti ir netoliese esantį Gaujos upės mokomąjį taką. Čia sutiksite gausybę retų augalų rūšių.
1,7 km ilgio tako aplinką puošia mediniai takeliai bei tilteliai, yra ir poilsio zonos. Tiesa, žiemos metu vaizdai ne tokie džiuginantys, tad reiks užsukti čia kitu metų laiku.
Dieveniškės – tikrą autentiką išsaugojęs Pietryčių Lietuvos kraštas, vienijantis lietuvių, baltarusių ir lenkų kultūras. Unikalūs gatviniai kaimai, užburianti laukinė gamta ir neįprasta lokacija pavertė šį kampelį išskirtiniu.
Daugiau autoriaus idėjų karantino kelionėms po Lietuvą rasite ČIA
