Vaizdelis toks: moteris aukštais juodais auliniais batais ant aštrių kulnų, segtukais prisegtomis juodomis kojinėmis, nuogas krūtis palaikančia liemenėle ir, – būtinai be kelnaičių, griebia vyrą už gerklės ar plaukų ir visa jėga jį parklupdo. Vyras nuogas. Prasideda vyro žeminimo procesas. Nematėte? Patariu karts nuo karto abiem apsilankyti pornografijos portale – abiem. (Bet apie apsilankymus „ten“ ir kuriam galui vėliau). Taigi, moteris sėdasi ant parklupusio vyro nugaros, trina pute jo nugarą ir pliaukšdama jo nuogą užpakalį plaštaka liepia ropoti. Arba kitas vaizdas: vyras, kurį užkniso jo nuolat aktyvi žmona lovoje, plėšia žaidimo partnerės drabužius į skutus, grubiai, agresyviai. Klupdo ją, atlošia gan skausmingai jos galvą, pražioja jos burna ir sugrūda į ją savo varpą piktai šypsodamasis. Po to nutempia ją link stalo, parbloškia ant jo ir įsiveržia į ją analiniu būdu (analinis seksas, regis, tampa madingu, bet kas tos mados nori ir kodėl taip pat kiek vėliau).
Ir visa tai vyksta neklausiant, ar taip galima elgtis, kaip galima, ar dabar jau galima, ar dar palaukti, būti švelniu ar švelniai ir ką apie tai pasakys provincinės moralės sergėtojai. Tie patys, pavertusiais skirtingus lytinius poreikius prakeikimu, o vyrą ir moterį kompleksuotais sutvėrimais. Politiniame lygmenyje, kartoju, visi mes esame lygūs, bet koks smurtas viešame gyvenime ir šeimoje kategoriškai draudžiamas. Lovoje taip pat.
Tad kodėl vis iškyla tas „bet“? Todėl, kad iš šimto porų Lietuvoje praėjus metams ar dviem skiriasi virš šešiasdešimt. Seksualinė neištikimybė muša rekordus ir tuos rekordus sumuš dar daugiau pasibaigus karantinui. (Apie tai jau esu rašiusi ankstesniame savo straipsnyje „Po karantino – gresia pamesti protą sugrįžus į darbą: administratorė Marytė staiga pavirs didžiakrūte Pamela“). Taip, skiriamasi dažniausiai dėl neturėjimo patirties dalintis bendru gyvenimu, taip pat lytinę aistrą supainiojus su meile. Bet taip pat dėl negebėjimo įgyvendinti giliausių savo svajonių, norų, poreikių lovoje. Mat juos nuolat riboja normalumo kriterijai – kas yra priimtina ir kas nėra. Kokiu būdu riboja? Bendri kolektyviniai vyraujantys visuomenėje vaizdiniai nusakantys patį normalumą ir jo ribas. Neretai paveikti religinių dogmų, jų sukurtomis baimėmis net apie tai nesusimasčius, tos dogmos tampa kultūriniais seksualinių santykių standartais nusakantiems kas galima ir kas ne. Taip pat, kas yra moralu, ir kas ne. Taip, sutinkame, kad vogti yra nusikaltimas, meluoti nesąžininga, o būti neištikimam amoralu. Pavyzdžiui, tarp septynių didžiųjų nuodėmių skelbiamas gašlumas, tingumas ir pavydas. Tarp dešimties Dievo įsakymų Jis nurodo „Nepaleistuvauk“ ir „Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters“. Tačiau reikalavimai ribojantys seksualinius potraukius paverčia juos nuodėme. Žinoma, noriu pabrėžti, kad kalbu apie poreikius neprieštaraujančius šiuolaikinės demokratinės valstybės įstatymams. Kitaip tariant smurtui, pedofilijai, zoofilijai, nekrofilijai kategoriškas ne. Homoseksualumas nėra liga ir visiškai pateisinamai nedraudžiamas.
Tai štai, vyrui net ir šiais laikais nuo mažens kalama į galvą būti aktyviu, agresyviu, gatvine kalba – „tik gėjai pasyvūs“. Moteris, tuo tarpu, turi būti pasyvi ir ypač moterys po klimakso negali ir neturi turėti jokių seksualinių poreikių ir juo labiau jų patenkinimo. Ir tikrai ne viena penkiasdešimtmetė ir šešiasdešimtmetė moteris pradeda aiškinti, kad jai seksas jau nebeįdomus, kai jų vienmečiai vyrai, jeigu sveiki, išlieka seksualiai pajėgūs, trokštantys lytinių santykių. Kai seksas poklimaksinei moteriai tampa nebeįdomiu, rezultatas ir skyrybų paaiškinimas – vyras tokią moterį palieka dėl jaunesnės arba susiranda jaunesnę meilužę. Ši, genama noro gimdyti, pasiruošusi vos ne bet kokios formos seksui, eksperimentams, nes brandus vyras jos negąsdina, jis neretai jautresnis, supratingesnis. Ir visai galimai jaunai dvidešimtmetei toks karštas seksas su „tėvu“ yra būdas pasiruošti lytiniam gyvenimui su jaunesniu vyru.
Deja, kasdienybė pradangina bendrą vaizdą, todėl pamirštama, kad kokybiškas seksas yra tiek pat svarbus vyro ir moters santykiams kaip ir oras žmogui. Juk ne šiaip sau religija tūkstantmečiais bando reguliuoti seksualinius santykius ir net įtraukia juos į svarbiausius savo postulatus. Tai pamiršus, tapus lovoje tingiam, vienam iš partnerių nenorint su tuo susitaikyti organiškai atsiranda poreikis eiti į dešinę ar kairę, „paleistuvauti“, „geisti svetimo vyro ar moters“. Galiausiai, poreikis nutraukti įprastus vaidmenis lovoje „aš moteris, tu patenkink mane, o nori būti pasyviu, tai koks tu vyras, tu – gėjus“ , arba „tu esi lesbietė“ nori nenori virsta konfliktu. Kai prakalbi apie lygias teises, tau tuojau atsako, kad lovoje lygybės tarp moters ir vyro nėra ir būti negali. Toks reikalavimas yra iškrypėlių feminisčių ir kitų „leftistų“. (Kad aibės konservatorių ir tarpininkų tarp Dievo ir žmogaus masiškai ištvirkauja, kaip ir ne argumentas). Dar duriama į faktą, kad vedybiniame gyvenime visus namų darbūs ir vaikų priežiūrą atlieka moteris – kokia čia lygybė!? Toliau argumentuojama apie mūsų kasdieninio gyvenimo seksualizavimą per filmus, reklamas, žiniasklaida ir kurių tikslas paversti moterį tik sekso objektu. Kad galima elgtis su moterimi kaip nori prikuriant visokius „analinio sekso malonumus“, dažniausiai malonius tik vyrams. Ar pritariu šiems argumentams? Nesuplakant visų argumentų į vieną, mano atsakymas – taip, bet tik iš dalies. Viena yra žiūrėti gašlumą skatinančius pornografinius filmus, kuriuose nėra jokių tabu, (kad tik žiūrėtų ir taip neštų pelnus), visai kita be tų pačių tabu aptarti seksualinius santykius tarp dviejų vienas kitą gerbiančių vyrų ir moterų.
Kaip tokiu atveju elgtis porai, kuri, ačiū Dievui, vis dar nemano, kad vedybinis gyvenimas nėra pasaulio (kokybiško sekso) pabaiga? Kuri nenori pasiduoti tinginystei lovoje arba susitaikyti su faktu, kad po klimakso moteriai natūraliai sumažėja geismas? Tingumas lovoje veda į seksualinių santykių vengimo pateisinimą, kurių mes, moterys, mokame prisigalvoti kiek nori. Bet vyrui pateikus ultimatumą „arba tu myliesi, arba susirasiu kitą moterį“, mes tuojau metame jam į veidą monologą apie lygias teises: „lygios teisės visiems, moterims taip pat, todėl gerbk mano Ne“. Sutikite, nėra normalu mylėtis tik kartą per mėnesį, ar net kartą per du mėnesius dar priedo moteriai arba vyrui apsimetus matracu. Prieš pateikdama veiksmų sąrašą, kuris galimai padės bent jau išsikalbėti nepaverčiant vienas kito priešu, priminsiu, kad esu kultūros antropologė, kuri domisi seksualinių santykių kultūra: kas ją, be psichologinių prielaidų, formuoja, kaip ir kokiu tikslu. Taigi, neilgas sąrašas:
• nėra jokio pagrindo apsimesti, kad galima apsieiti be sekso nesvarbu amžiaus. Kad pagyvenę žmonės nesimyli yra mitas. Nebent atsisakoma sekso dėl ligų ir dėl religinių ypatumų. Šiuo atveju prisidengiama neva indiškais „mokslais“, skelbiančiais susilaikymo naudą sveikatai, todėl garbinami platoniniai santykiai. Tai, kad budistų šventyklos Indijoje išdabintos Kama sutra 100 sekso pozų bareljefais, nutylima. Nėra pasaulyje kultūrų, atsisakiusių seksualinių santykių. Antraip tos kultūros jau būtų senai pradingusios. O jeigu jos išnyko, tai dėl politinių ir klimato kaitos priežasčių, o ne dėl sekso stokos ir neva romėniškos paleistuvystės. Šiandien visame pasaulyje vyksta tas pat, tik už uždarų durų, bet žmonės niekur nedingo ir saulė šviesti nenustojo.
• visuomet yra laiko atviram pokalbiui apie seksą, bet: neišsigąskite išgirdę, ko nesitikėjote. O jeigu išsigandote, tai „kaltinkite“ save, o ne savo partnerį. Nors – kaltinimų atsisakykite. Jeigu vyras sako, kad ji domina analinis seksas ne tik su moterimi, bet ir pats taip nori būti patenkintas, dar nereiškia, kad vyras homoseksualus. Žinant vyrų genitalijų anatomiją, supranti, kad prostatos stimuliavimas suteikia neeilinį malonumą, Deja, kaip vyrai dažnai nieko neišmano apie moters genitalijų anatomiją, taip ir daugumą moterų apie vyriškus neturi supratimo. Iš ko toks tamsumas? Seksualinių santykių švietimo kokybės pasekmė ir tylos šia tema kultūra. Todėl ypač kompleksuota dalis visuomenės ir reikalauja drausti seksualinį pažinimą mokyklose.
• apie vyro ir moters vaidmenis. Būtina žinoti, kad kultūriniai aspektai – religija, tradicijos, kitokie papročiai – nurodo vyrui ir moteriai, kaip mes turime elgtis ir kokiais būti. Pavyzdžiui, „moteris silpna, kukli, pasyvi“, o vyras „eržilas, energingas, agresyvus“. Kad taip nėra – nesunku rasti patvirtinimą (mūsų temos kontekste) lovoje. Tikrovėje neretai vyras būna pasyvus, moteris aktyvi ir toks elgesys sujaukia stereotipiškai išauklėtą vyrą. Arba vyras, paprašęs žmonos būti patenkintu masažuojant prostatą per išangę sulaukia pasišlykštėjimo ir bėgimo iš lovos. Taip pat nuo įkalto moteriai stereotipinio „senos moterys nesimyli“ kenčia ir pati moteris, ir jos vyras. Psichologai lengvai paaiškins konfliktą tarp organiško poreikio ir išmokto „kaip reikia elgtis“.
• abu pasižiūrėkite pornografinius filmus, kuriuose rodomi pasikeitimai vaidmenimis, sado mazochizmas bendru sutarimu žaidimo, o ne tikro smurto, ribose. Pažiūrėję, aptarkite, ką matėte, ką jautėte, ko norėtumėte ir ko ne bei kodėl. Pats atvirumas be baimės būti sukritikuotam, išsityčiotam, toks atvirumas šalina susikaupusias įtampas. Pavyzdžiui, ne homoseksuali moteris ir toks pat vyras neturėtų drausti sau pasižiūrėti, kaip mylisi lesbietės ir homoseksualūs vyrai. Galiu garantuoti, kad abiem atvejais pasimokysite meno patenkinti vienas kitą nemanant, kad po tokio filmo tapsite ištvirkėliais ar iškrypėliais. Jeigu nesi homoseksualus, tai juo ir netapsi. O kas, jeigu moterį ir vyrą sugundo filme rodomas moterų vienas kitos glamonėjimas ir vyrą – vyro? Štai tokios reakcijos neretai nepaprastai bijoma, nes, kartoju, viena yra išmokti vaidmenys, kita – prigimtis. Tokia patirtis gali būti šokiruojanti.
Tai tiek šiam kartui apie (ne)lygybę lovoje, kuri neretai kontrastuoja su visų lygybe prieš įstatymą. Kartais lova tikrai tampa tiesos akimirka vyrui ir moteriai. Tik nereikia tos akimirkos bijoti, atmesti, pradėti nekęsti vienas kito ir savęs. Pasiryžti keisti santykius reikia asmeninės drąsos, pagarbos vienas kitam, pasitikėjimo vienas kitu, antraip neverta net bandyti. O jeigu, visgi, nusprendi susitaikyti su esamais santykiais keliančiais nuobodulį, pasidygėjimą, kas tada? Geras klausimas.
