Agresija, konkurencija, altruizmas ir kita – kaip mūsų galvoje gimsta geri ir blogi poelgiai?

Mūsų strategija aiški. Užfiksuotas poelgis. Gal klaikus, gal nuostabus, o gal dviprasmiškai sklandantis kažkur per vidurį. Kas tokio nutiko per praei­tą sekundę, kad paskatintų tą poelgį? Atsakymą rasime nervų sistemos teritorijoje. Kas įvyko keliomis sekundėmis ar minutėmis anksčiau, kas lėmė, kad nervų sistema duotų signalą poelgiui? Tai jau juslinių dirgiklių pasaulis – beje, daugumą jų fiksuojame nesąmoningai. Kas nutiko per kelias ankstesnes valandas, o gal dienas, ir pakeitė nervų sistemos jautrumą tiems konkretiems dirgikliams? Aštrūs hormonų svyravimai. Šitaip keliaujame vis toliau į praeitį iki pat evoliucinių veiks­nių, nuo kurių viskas ir prasidėjo ir tęsėsi milijonus metų iki dabar.

Tai yra ištrauka iš Roberto M. Sapolsky knygos „Elgesys. Kaip mokslas paaiškina geriausius ir blogiausius mūsų poelgius“, kurią iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas, išleido leidykla „Kitos knygos“.

Taigi, mes kaip ir pasirengę. Tik prieš griebiantis tokios į visas puses išsikeroju­sios ir susipynusios netvarkos, kaip ši tema, derėtų apsibrėžti reikalingas sąvokas. Šiuo atveju tai ne pats linksmiausias užsiėmimas.

Štai keletas kertinių šios knygos terminų: agresija, smurtas, gailestis, atjauta, užuojauta, konkurencija, bendradarbiavimas, altruizmas, pavydas, piktdžiuga, pa­gieža, atlaidumas, susitaikymas, kerštas, abipusiškumas ir (nes kodėl gi ne?) meilė. Išsyk esame nusviedžiami į apibrėžimų liūną.

Kodėl ši užduotis tokia kebli? Nemažai šių sąvokų tapu­sios ideologinių kovų priežastimi – konfliktų dalyviai vieni kitus kaltina apibrėžimų nusavinimu ir iškraipymu.

Žodžiai – galingas įrankis, o šių sąvokų apibrėžimai apipinti dažnai itin savitomis vertybėmis. Štai jums pavyzdys: kas man šauna į galvą išgirdus žodį „konkurencija“: a) jūs su laboratorijos kolegomis varžotės su konku­rentais iš Kembridžo, kas pirmieji padarys tam tikrą atradimą (kraują kaitinanti situacija, nors ir gėda prisipažinti, kad taip jaučiausi); b) draugiškos futbolo var­žybos tarp bičiulių (priimtina, bet tik jei rezultatui pernelyg nusvirus į vieną pusę geriausias žaidėjas pereina į varžovų komandą);