1.Dažnai mes matome tai, ką norime matyti.
Mūsų smegenys dažnai nesugeba apdoroti visos mus veikiančios informacijos. Mes linkę pamiršti dalykus, kuriuos laikome nesvarbiais. Tai yra priežastis, dėl kurios praleidžiame dali informacijos. Mes esame linkę susitelkti ties kažkuo mums svarbiu. Taip pat mums sunkiau apdoroti tą informaciją, kuri mums nepatinka.
2. 30 procentų savo laiko praleidžiame fantazuodami.
Mes mąstome visą laiką, o vienas mintis nuolatos keičia kitos. Vis dėlto 30 proc. savo laiko praleidžiame svajodami ir galvodami apie savo prisiminimus. Dažnai kuriame scenarijus savo galvoje, prisikuriame baimių ar vilčių įvairiuose situacijose, bandome suplanuoti pokalbius, ką pasakysime kitam žmogui. Vis dėlto didžioji dalis šių minčių nepasitvirtina ir lieka tik mūsų galvoje.
3. Žmonės linkę ieškoti dalykų, kurie patvirtintų tai, kuo jie jau tiki.
Paprastai mes ieškome tokių dalykų, kurie patvirtina mūsų esamus įsitikinimus. Taip pat nekreipiame dėmesio į informaciją, prieštaraujančią tam, ką mes jau galvojame. Mes jaučiamės kur kas saugiau tikint, kad mūsų pasaulio suvokimas yra teisingas. Polinkis ieškoti mūsų įsitikinimų patvirtinimo verčia vengti informacijos, kvestionuojančios mūsų įsitikinimus, vertybes.
4. Visi žmonės sapnuoja.
Atlikti psichologiniai tyrimai rodo, kad sapnuoja visi, tačiau dalis žmonių užmiršta, kad sapnuoja. Mokslininkai išskyrė keturias pagrindines miego stadijas. Trys negreitų akių judesių stadijas, žymimas trumpiniu NREM ir viena greitų akių judesių fazę – REM. Kartu šios fazės sudaro miego ciklą, trunkantį tarp 90 ir 120 minučių bei pasikartojantį 3–5 kartus per naktį.
5. Primityvios mintys nuolatos dominuoja mūsų galvoje.
Evoliucijos dėka pirmiausia mes galvojame apie maistą, seksą, saugomą, o tik po to apie kitus dalykus. Taip jau yra, kad esame linkę į savęs išsaugojimą. Dėl šių trijų poreikių mums svarbiausia bus valgyti, susirasti partnerį ir išvengti pavojaus ir tik tada galėsime užsiimti savirealizacija.
6. Kitų žmonių buvimas šalia gali turėti didelę įtaką mūsų elgesiui.
Vienų žmonių buvimas gali paveikti kitų žmonių elgesį įvairiais būdais. Dažniausiai esame linkę būti tokioje aplinkoje, kurioje žmonės turi panašias vertybes, pomėgius ar įsitikinimus. Galiausiai ne visada sąmoningai perimame tam tikrus elgesio modelius, įpročius, šnekamąją kalbą.
7. Mes negalime palaikyti draugiškų santykių vienu metu su daugiau kaip 150 žmonių.
Antropologas Robin Dunbar tirdamas skirtingas socialines grupes apskaičiavo, kad kiekvienas žmogus gali turėti iki 150 svarbių draugysčių, tam tikru gyvenimo laikotarpiu. Visgi antropologas neatsižvelgė į socialinių tinklų populiarumą ir pripažįstama, kad technologijos galėtų padidinti mūsų draugų, kuriuos galime turėti tuo pačiu metu, skaičių.
8. Muzikos skonis padeda apibūdinti mūsų asmenybę.
Mums save padeda išreikšti tai, kokio žanro muziką mes mėgstame. Pavyzdžiui, klasikinės muzikos mylėtojai kartais apibūdinami kaip drovūs, o metalo gerbėjai apibūdinami kaip švelnūs, aštraus proto, labiau mėgstantys leisti laiką vieni namuose.
9. Akvariumai bei gyvūnai padeda sumažinti stresą.
Žuvys, koralai, uolienos ir vandens augalai akvariumams suteikia ramią ir atpalaiduojančią atmosferą. Ne paslaptis, kad akvariumus galime pamatyti ir ligoninėje. Taip yra todėl, nes psichologiniais tyrimais įrodytą, kad tai mažina stresą ir nerimą. Tai veiksmingai mažina nemigą ir aukštą kraujospūdį. Gyvūnai ar žiūrėjimas į jų nuotraukas taip pat padeda sumažinti įtampa darbe, namuose.
10. Su amžiumi keičiasi ir mūsų asmenybė.
Keičiantis amžiui atsiranda ir asmenybės pokyčių. Mes tampame sąžiningesni, geranoriškesni ir mažiau nuotaikingi, neurotiški. Žmonės sulaukę vidutinio amžiaus ir vyresni yra linkę labiau rūpintis savo darbu, tampa atsakingesni. Taip pat tampa vis mažiau atviri naujoms pažintims.
11. Daug serijinių žudikų gimė lapkritį.
Statistiniai duomenys rodo, kad nepaprastai daug serijinių žudikų gimė lapkričio mėnesį. Sunku rasti ryšį tarp lapkričio ir žiaurių nusikaltimų. Vieni teigia, kad kaltas lapkritis, nes tai yra mėnuo, kuris tampa vis tamsesnis. Dalis žmonių lapkričio mėnesio teorijai suteikia šiek tiek mistikos ir kaltina astrologiją. Taip pat dalis žmonių tai laiko atsitiktinumu.
12. Mes esame labiausiai kūrybingi naktį, o mažiausiai po pietų.
Kai esame pavargę, smegenys rečiau filtruoja informaciją, todėl tampame labiau linkę įsitraukti į naujas idėjas. Taip pat naktį būname labiau susimąstę, o ypač tie, kurie naktis leidžiame vieni. Tai toks paros metas, kai kūnas yra budresnis garsams, kvapams ir pojūčiams.
13. Žmonės praleidžiantis daug laiko internete yra labiau vieniši ir patiria daugiau nerimo.
Psichologiniai tyrimai laiką praleistą internete sieja su depresija, nerimu, prastesne miego kokybe, žemesne saviverte. Tokie žmonės labiau linkę naudotis socialine medija, siekiant nelikti vieniems. Tyrimai daro išvadą, kad tarp naudojimosi socialinėmis medijomis ir neigiamo poveikio savijautai yra ryšys.
14. Bandydami ieškoti malonumų tampame nelaimingais.
Žmonės, kurie ieško paviršutinių malonumų, galiausiai tampa nervingesni, mažiau emociškai stabilūs, linkę į depresiją. Tai nėra laimės priežastis, o jos rezultatas. Siekiant aukštesnių tikslų pasitenkinimo jausmą patiriame savaime. Pavyzdžiui, narkomanams malonumų ieškojimas pridaro daugiau žalos nei naudos.
15. Mes negalime dirbti kelių darbų vienu metu.
Nors ir manome kitaip, tyrimai rodo, kad smegenys iš tikrųjų neatlieka kelių užduočių vienu metu. Mes tiesiog greitai keičiame užduotis. Kiekvieną kartą, kai mes pereiname nuo muzikos klausymo prie teksto rašymo ar kalbėjimo su kažkuo, smegenyse vyksta sustabdymo ir pradžios procesai.
