Vis dėlto, kaip bebūtų paradoksalu – Italija – viena lankomiausių lietuvių šalių. Kuo daugiau mus erzina, tuo, grįžę namo, jaučiamės geriau pailsėję. Nes juk tokia žmogaus prigimtis – atsiminti ne tai, kas ėjo lyg per sviestą, bet kai tave „išdūrė“, išjuokė, paniekino, sunervino.
Tūkstančius kartų buvau sunervinta, pažeminta, įžeista ir aš. Ypač Romoje. Bet šiandien jaučiuosi paūgėjusi. Tikiu, kad norinčių ir nebijančių dramatiškų situacijų lietuvių vis daugiau ir tai – mūsų stiprybės, o ne silpnumo įrodymas.
Šias išvadas skatina ir skaičius per paskutinius metus dar ir dar kartą Romoje pabuvojusių lietuvių. Tikrai priežastis ne vien ta, kad skrydis beveik nesiekia 100 eurų. O kartais nuolaidos tokios, ypač jei bilietai perkami iš anksto, kad bilieto nenusipirkti atrodo tikras absurdas. Važiuosiu ar ne, nesvarbu, žiūrėsim vėliau. Bent jau pasvajosiu. Būtent todėl tapo madingas greito savaitgalio Romoje, lyg į kokius Druskininkus, fenomenas.
