Pirmajame ciklo „(Iš)gyventi“ filme bus pasakojama apie ukrainietį, buvusį Nacionalinės gvardijos karį, dabar jau išėjusį į pensiją.
„Į Lietuvą balandį jis atvažiavo iš Mariupolio. Jis kariavo nuo 2014 metų, o prieš išeidamas kariauti, turėjo verslą, gyveno kažkokį visai normalų, kasdienį gyvenimą – kol karas atėjo į jo kiemą. Pradžioje jis išėjo savanoriu, o paskui prisijungė prie Nacionalinės gvardijos. Kariaudamas buvo sužeistas, bet pernai vasarį, prasidėjus karui, norėjo vėl grįžti savanoriu. Kadangi turi karo negalią, sunkiai vaikšto, jis vežė žmones, padėjo juos transportuoti, bet jį patį sužeidė. Tada jis turėjo greituoju būdu dingti iš Mariupolio, nes po to, kai jis išvyko, po poros dienų rusai jau turėjo sąrašus buvusių ir esamų karių, kurie nuo 2014 m. Donbase kariavo už Ukrainą – jie buvo taikinys numeris vienas, tai yra, žmonės, kuriuos reikia nužudyti pirmiausia. Tad dar labai laiku spėjo išbėgti“, – dalį pasakojimo atskleidė žurnalistė.
„Jo istorija yra įdomi ir tuo, kad jis labai gerai žino vidų: ir Donbaso specifiką, ir Mariupolio, kiek ten yra lojalių Ukrainai žmonių, kiek žmonių ten laukia rusų pasaulio, kodėl ten taip vyko, paaiškina priežastis, kodėl kai kurie žmonės norėjo, kad pas juos būtų Rusija, ką reiškia tas proukrainietiškumas ir ką reiškia būnant Ukrainos patriotu gyventi toje tokioje specifinėje Ukrainos teritorijoje. Ir, aišku, jis žino paties karo specifiką, kaip jis atrodo: jis pasakoja ir apie baimes, ir apie mirties baimę, ir apie panikas, ir apie sapnus, kurie iki šiol lydi – toks labai visapusiškas liudijimas žmogaus iš ten, matančio ir karą, ir tuo pačiu gyvenusio tame regione, kuriame tie kariniai veiksmai prasidėjo. Galima sakyti, matome karo šaknis, jo pradžią – viskas aiškiai susidėlioja, kaip kas vyko, kodėl ir nuo kada viskas iš tikrųjų prasidėjo“, – sakė ji.