Artėja grėsmingoji gruodžio 21-oji. Ji verčia prisiminti praeities įvykius, apmąstyti ateitį. Vieni su išgąsčiu, kiti su ironiška šypsena laukia ateisiančios pasaulio pabaigos. Vieni bijo, kiti juokiasi, treti pelnosi – stato namus, kuria filmus, rašo knygas, rengia magiškus apsisaugojimo mokymus, ruošia supermenus ir kitus herojus pasauliui gelbėti...
Nieko naujo. Tačiau yra vienas nuostabus dalykas, susijęs su visu šiuo pasaulio pabaigos erzuliu. Tai – dėmesys. Dėmesys Žemei. Pirmą kartą po tiek laiko centrine žaidimo „GYVENAME“ figūra tapo Žemė, ne žmogus. Vietoj skaitinių apie naujai iškepto popdievuko kristalais nusagstytas kojines, imta domėtis astronomija, fizika, biologija.
Žiū, ogi mes Žemėje gyvenam! Žiū, galbūt mes nesame Visatos dėmesio centras? Žiū, gal ne taip ir svarbu, ar mėlynus, ar žalius makaronus ryt valgysiu?
Kai paslaptingi kūnai iš galaktikų bei gamtos kataklizminiai pasispardymai atkreipia dėmesį, ateina laikas kalbėti, NE – garsiai šaukti, – apie žmogaus savanaudiškumą, besaikį resursų eikvojimą, nužmogėjimą, susvetimėjimą, vartotojiškumo įtaką ir tolimesnę Žmonijos raidą. Ateina laikas planuoti ateitį, ateina laikas mąstyti.
Mąstyti žaismingai ir interaktyviai kviečia Šaltojo karo muziejus, gruodžio 21 d. 16 val. siūlantis lankytojams specialų renginį. Jo metu, dirbdami grupėse, lankytojai mėgins išgelbėti pasaulį – įminti išsigelbėjimo paslaptį.
Požeminėje raketų bazėje būsi saugus!
Kas kartą grąsino pasauliui, dabar jį tegelbsti!