Ką gavome ir praradome, ar jau viską suskaičiavome? Kiek dar kilsime ir krisime, nusivilsime ir vėl patikėsime naivia idėja, kuri mus pakels virš visų žemiškų sunkumų, galbūt mes tapsime kažkuo, gal liksime pavargę, irzlūs ir nesuprasti.

Žinau tik vieną, nebūsime kaip šapelis upėj, neleisime, kad vandens tėkmė nuneštų mus sava vaga, nebūsime tie, kurie neina, kuriuos neša, mes turime idėją ir norą tapti turtingi. Nerimastingas ir nervingas, dūzgiantis, apimtas rutinos šis mūsų nenutrūkstamas procesas, išjunkit blykstes ryškias, mes nenorim žygiuoti iškilmingoje procesijoj tarsi parodoje, būti dėmesio centre, ko vertas jis, jeigu pasakyti nėra tiek daug, kiek laukiantys tikisi.

Mes tiek daug investavom, nesupratom, kur tiek daug praradom, kur vis dar prarandam, visos rinkos kyla ir krenta, arba labai krenta po didelio pakilimo. Daugelis taip gviešiasi to, kas materialu, kad net save praranda, išsižadėti idealo, savo siekio prigimtinio, sukurti gėrį, užauginti kartą, kuri pranoks tave darbais, juk tai taip artima visiems, mums, siekiantiems naudos ir turtų, tai žmogiška taisyklė.

Tačiau pabūkim idealistai, kad realybė priartėtų prie mūsų minčių, mūsų norų ir materializuotųsi į gėrį savaime. Nėra kitų pastovesnių dalykų už žmogaus siekius, už gerą žodį, už gerą širdį ir už kuklumą didžių darbų fone. Viskas šiame pasaulyje taip laikina, nyku, nes kai pagalvoji, susimąstai giliai lyg jausdamas pulsuojant širdį nuo minčių, koks laikinas esi, ar į tas duris kas rytą beldi, ar gailėsies tų dienų, kai siekei vien materialių gėrybių, kiek daug jos davė, kiek atėmė, ko išmokė, kaip sparčiai kito kreivės veikiamos makroekonominių ir subjektyvių veiksnių, kiek daug sudegino pozicijų žalių.

Aš tiek pirkau, tiek pardaviau, tiek daug skaičiau, mokiausi iš klaidų savų, kitų, ir šiandien aš matau yra tik viena investicija tikra, su pelno marža, istorine raida ir pavyzdžių gausa. Ši investicija susieta su žmonių gerumu. Nėra nieko tvirtesnio ir stabilesnio už žmogų, tikintį gerumo idėja šiame pasaulyje. Kaip rašė garsus Lietuvos literatūros atstovas: „Žvelgiu į plaukiančią minią ir ieškau žmonių žmonėse“, į tokius žmones mes investuojam, nes norim būti turtingi.

Susitikme gegužės 10 dieną Kauno Filharmonijoje, tai puiki proga pamatyti kokia sėkminga mūsų investavimo kryptis ir kokie turtingi esame, nes mūsų turtas nesuskaičiuojamas jokiais matais, gerumas nepaiso nieko, jis – tiesiog savaime didingiausias kiekvieno iš mūsų turtas.

Koncertas vyks gegužės 10 d., 18 val., Kauno valstybinėje filharmonijoje.