aA
Dviejų trisdešimtmečių metamorfozė arba šešiasdešimtmečio pamąstymai apie praeitį ir dabartį.
Lietuvos vėliava
Lietuvos vėliava
© Vilma Deveikytė

Kartais save „pagaunu“ būtojo laiko prisiminimuose ir šio laikmečio palyginimuose: kaip gyvenau 60 metų – pusė savo amžiaus okupuotoje, pusė – laisvoje Lietuvoje. Mano amžiaus ir vyresni žmonės gerai prisimena tuos „komunizmo link einančius“ laikus, kuriuose, žiūrint per dabarties perspektyvą, pasijunti kaip geros tarybinės komedijos, o iš tikrųjų – tragikomedijos veikėjas.

Mokykloje visi pradinukai turėjo vieną bendrą „senelį“, kurio portretą, įrėmintą į blizgios plastmasės raudoną žvaigždę, nešiodavome beveik kasdien. Juk buvome Lenino anūkai, spaliukai, lyg visi gimę spalyje. O su raudonu kaklaraiščiu neretai valydavomės burną nuo cukruotų riestainių ir džiovintų vaisių kompoto, o vyresni pionieriai ir pelenus nuo pirmųjų savo tarybinių cigarečių be filtro kokiame greta mokyklos esančiame vaikų darželio kieme. Dabar gi elektroninė mada, visokių kvapų, skonių ir formų, „vaiperiai“/rūkoriai gali jas lengvai įsigyti ir rūkyti visur.

Dauguma namuose neturėjo telefonų, todėl vienintelė gatvėje stovinti telefono būdelė būdavo visuomet apgulta skambintojų, kurie kumščio į stiklą pagalba ragindavo kalbėjusį greičiau baigti pokalbį, nors jis ką tik prasidėjo. Dažnai aparatas prarydavo kapeikas ir jokie jo trankymai nepadėdavo atgauti pinigų. Dabar gi vyresni ne tik stebisi, bet ir piktinasi, kad išmanųjį savo rankutėje laiko ir sumaniai spaudo pradinukas. „Ir kas gi galėjo pagalvoti, kaip pasaulis pasikeis“, – dažnai sakydavo mano 90-metis tėvas, pragyvenęs tris santvarkas.

Apie prekių stygių nėra ką ir sakyti. Po mokyklos dažnai tekdavo stovėti gretimoje parduotuvėje eilėse, nes „popiet kažką išmes“, gal kaulų, gal daktariškos/„šlapenkės“/ ar pamėlusių vištų. Reikėjo imti ką tuo metu „davė“. Eilės būdavo prie visko. Šiandien dėl prekių gausos neretai sakome: „Ir ko tik pas mus nėra“, o tais deficito laikais dėl prekių trūkumo juokaudavo: „Ir ko tik pas mus – nėra, suprask, ir to nėra, ir ano nėra...“ Prisimenu, kaip teko stovėti per naktį eilėje dėl „Pasaulinės literatūros“ prenumeratos. O šiandien matau jos tomus, gausiai nugulusius skaitytų knygų lentynas, ir, deja, sąvartynus. Paradoksalu, kai mums prieinama bet kuri pasaulio knyga, mažiau arba mažai skaitome. Nevertinamas literatūrinis žodis – įdomesnis virtualus. Gal dėl tokio požiūrio stringa mūsų mokinių raštingumas, blogėja švietimo situacija šalyje. Tai įvardiju kaip vieną pavojingiausių tendencijų tolimesniame mūsų valstybės gyvenime.

Taip pat ir socialinę atskirtį, su kuria nesusitvarkome jau visą trisdešimtmetį – ne dėl kompetencijos stokos, bet dėl nenoro suprasti ir padėti paprastam žmogui, kuris dėl įvairių gyvenimo aplinkybių netapo sėkmingu, t. y. nesusikrovė sau turtų, nesusikūrė „padoraus“ gyvenimo. Tokia „vargo bitė“ verta tik minimalios algos, nustatytos valstybės. Be to, ji dar nustatė, kada pilietis gali nusipirkti šio to, kada ne, kokius vaistus gerti, kokių neverta pirkti, kam leista medžioti, kam ne, kam kelią nutiesti, o kam ir toliau per duobes važinėti, ką nuteisti, o ko ne ir t.t. Ir tai labai slegia.

Ką man asmeniškai atnešė nepriklausomybė – tai kardinalius gyvenimo pokyčius ir, kas svarbiausia, –Laisvės pojūtį! Ji suteikė man eilę galimybių – pirma, realizuoti save kaip asmenybę, t. y. galimybę dirbti mėgstamą darbą, gerai uždirbti, pasistatyti nuosavą būstą ir sudaryti pakankamas sąlygas gyventi savo šeimai. Antra, kas sovietmečiu buvo nerealu, išeiti į tarptautinę areną su savo hobiu –krepšinio teisėjavimu. Tapau tarptautinės kategorijos teisėju ir FIBA komisaru, t. y. savo hobį paverčiau papildomu, bet maloniu darbu. Trečia, turėti visišką judėjimo laisvę – keliauti po svečias šalis, pažinti jų kultūrą, grožėtis jų gamta. Tai neįkainuojamos galimybės. Pagaliau, turiu galimybę prisidėti prie valstybės pokyčių – taip realizuodamas savo patirtį, prisidedant prie valstybės gerovės kūrimo. Man tai svarbu, nes noriu rūpintis nebe savo, bet jaunosios kartos ateitimi – tai mano pareiga. Noriu, kad mano anūkai ir proanūkiai gyventų savo tėvų ir senelių žemėje ir neieškotų laimės svečiose šalyse, netarnautų svetimiems, turėtų orų, ramų ir sotų gyvenimą savo Tėvynėje.

Šie išskirtiniai, bežiemiai metai atnešė ankstyvą pavasario dvelksmą ir kartu gaivų Laisvės pojūtį. Nejau praėjo trisdešimt metų nepriklausomybės – teoriškai nesitiki, bet praktiškai, kai kasdien matai šalies pažangą, nepaisant visokių nesklandumų, pradedi tikėti – Lietuva gyva ir bus gyva per amžius.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
3.6897

Profesorius: pasirodo, netikėję Aurelijaus Verygos rekomendacija buvo 1000 kartų teisūs (727)

Kaip bebūtų keista, nuo pat koronaviruso infekcijos plitimo pradžios, tiek ministras Aurelijus...

Šveicarijoje gyvenanti lietuvė: iš feisbuko atrodo, kad lietuviškam elitui suminkštėjusios smegenys (178)

Keistas demokratijos supratimas Lietuvoje. Už „žmogaus teisę laisvai judėti“ tokiu metu, kai...

Moteris išdavė idealių santykių su anyta paslaptį – svarbiausia viena savybė (59)

Su savo anyta susipažinau tą pačią dieną kaip ir su savo vyru. Aplinkybės buvo tokios, kad ne...

Iš Londono per patį viruso skleidimąsi grįžusi lietuvė: pirmiausia noriu padėkoti (279)

Atvykau skrydžiu Londonas – Vilnius kovo 30 dieną. Sutikimas pasirodė labai organizuotas. Daug...

Privalu žinoti: pagrindiniai imuniteto stiprinimo būdai ir didžiausias jo priešas (77)

Jau kelinta savaitė visame pasaulyje tęsiasi koronavirusinė psichozė. Naujas Kinijoje...

Top naujienos

Koronavirusu sergančio Boriso Johnsono būklė pablogėjo: perkeltas į intensyvios terapijos skyrių (440)

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, ankstesnę dieną hospitalizuotas „tyrimams“...

Apžvalgininkai apie Lietuvą po koronaviruso krizės: kai kurios sritys pasikeis negrįžtamai (132)

„Turime vieną tų momentų, kurie keičia labai daug aspektų. Kaip Rugsėjo 11-oji , kaip...

Atplūsta įspūdinga šiluma: temperatūra kils iki 21 laipsnio (10)

Antradienį iš Europos pietvakarių į Lietuvą plūstelės labai šiltas oras. Įdienojus...

Už parduotuvių svaigalus vartojantiems vyrams – karantinas nė motais: buriuojasi be jokių apsaugų ir keikia valdžią (398)

Du draugai, Denisas ir Romanas iš Švenčionių , koronaviruso epidemijos nebijo ir apie tai...

Aliarmas Šakių ligoninėje: atkeliavo pacientė su koronavirusu, tirs ir dar du mėginius greitasis testas buvo neigiamas (29)

Pirmadienio vakarą Šakių rajono meras Edgaras Pylipaitis pranešė nemalonią žinią:...

Ukmergės savivaldybės atstovai: pagaliau turime gerų naujienų (34)

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas pirmadienio vakarą...

Pranešama apie pirmąją mirtį koronaviruso židiniu tapusioje Marijampolėje (148)

Marijampolės savivaldybės administracijos vadovas Karolis Podolskis savo „Facebook“ paskyroje...

Šioms profesijoms atėjo labai sunkus metas: darbuotojai, kurių dėl karantino bus atsisakoma pirmiausiai (105)

Anot specialistų, Covid-19 krizė sustabdė ekonomiką ir kai kurių specialybių veikla šiuo...

Bugavičiaus nužudymo byloje – su teisėsauga bendradarbiaujančio liudytojo pasakojimas (94)

Kauno šešėlinio pasaulio veikėjo Deimanto Bugavičiaus nužudymo bylos nagrinėjimas pamažu...

Savarankiškai dirbantieji susidūrė su trukdžiais: registracija išmokai truko visą dieną (59)

Šalyje paskelbus karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti...

|Maža didelių žinių kaina