Išleidusi milijonus renovacijos programos viešinimui, taip ir nesugebėjo priimti palankesnio sprendimo paskatinti renovaciją skiriant daugiau lėšų renovacijos kaštams kompensuoti. Tačiau beskubėdama prisijungti prie sloguojančio euro, valdžia nusprendė, kad nėra reikalo švaistytis jau į valdžios rankas patekusiais milijardais. Be to, už kiekvieną papildomą litą juk valdžia surenka mokesčių į biudžetą. Bet taip eilinį kartą apvagia žmogų.
Pasižiūrėkim į Latviją. Netgi prispausta krizės ir Tarptautinio valiutos fondo reikalavimų ji sugeba pasinaudodama ES lėšomis padengti 50 procentų renovacijos išlaidų. Visiems aišku, kad renovuotuose namuose mažiau prarandama šiluma, tačiau vien žmonėms prisiimti papildomas išlaidas finansiškai neapsimoka. Reikalingos paskolos, kurios dar labiau veržia diržą.
Naujos ES šalys, tarp jų ir Lietuva, yra vienos labiausiai energiją eikvojančių šalių. Pasižiūrėkit statistiką ir pamatysit, kad nuo Vokietijos skiriamės gal penkis kartus. Ogi todėl, kad ten apšiltinimas daug storesnis ir efektyvesnis, o ne tik kosmetinis remontas. Ten gali prisukti šilumą, kai lauke šilta ar kai nesi namuose, ir kaitinti, kai tikrai šalta.
Žvilgtelkim į paprastus namus, kur šildoma malkomis ir anglimi. Susidaro įspūdis, kad apšiltinti visą namą kainuoja tiek pat, kiek vos ne tris kartus mažesnį butą. Mano nuomone, prie kiekvieno namo pastačius po katilinę ir įdarbinus po žmogų, šildymo kainas galima būtų sumažinti. Tada galima būtų paneigti šilumininkų reklamas apie „kaimynus“, įrodant, kad jie tikrai nei geri, nei kaimynai.
Pabaigai, kuomet už lango grasina -30C šaltukas, kažkodėl valdžia visai tyli. Na, vaikai gal į mokyklą ir neis. Tačiau kodėl neįvedus nutarimo rekomenduojant sudaryti sąlygas, ypač kam iš toliau atvykti į darbą ar pan., atlikti tam tikras užduotis namuose, ar atvažiuoti keliom valandom vėliau, kuomet jau ne taip šalta. Čia galima būtų prigalvoti visokiausių variantų. Kodėl tik ginčijamasi beprasmiais dalykais ar pramogaujama, o nepateikiama praktinės informacijos, juk valdžios atstovai galėtų padiskutuoti, kad štai, užsidenkit langus, ar ką daryti nušalus ir pan. Kaimuose, žinau, žmonės papildomai apsidengia langus polietileno plėvele ar anklodėmis, tarp rūbų įsikiša laikraščių, kad sulaikytų šilumą prie kūno ir daug kitų gudrybių.
Su geriausiais linkėjimais nesušalti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!