Nugriaudėjo pirmasis Eurovizijos pusfinalis. Kiek po vidurnakčio tapo aiškūs pirmieji finalistai, susirungsiantys šeštadienį didžiajame 62-osios Eurovizijos finale. Dešimt šalių patyrė pergalės džiaugsmą, o aštuonios šalys turėjo patirti nusivylimo kartėlį. Ar visi, kurie pateko į finalą, buvo jo verti? Ar buvo netikėtumų? Trumpai apžvelgsiu pasirodymus, kokie jie buvo mano akimis, pamąstysiu apie praėjusį pusfinalį bei pasidalinsiu savo įžvalgomis apie artėjantį antrąjį pusfinalį bei finalą.
Juodkalnijos atstovas Slavko Kalezicas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Išties pirmajame pusfinalyje netrūko spalvų ir įvairovės. Visos dainos turėjo užkabinančių elementų, visos turėjo tai, dėl ko jos būtų galėjusios žengti toliau. Man nebuvo nuobodžių pasirodymų. Bet, žinoma, buvo tokių, kurie paprasčiausiai nepatiko. Dauguma dainų buvo euroviziškai saugios – euroviziniai standartai, nueita šimta kartų numintais takais, tad ieškantys kažko tikrai naujo bei įdomaus galėjo net ir nusivilti, nes to išskirtinumo trūko. Pasirodymai – skirtingi, įvairūs, bet kai viską sudedi į vieną, gaunasi tas pats per tą patį. Taip pat reiktų pripažinti, kad ne vienam atlikėjui koją pakišo jaudulys ir kai kurios dainos suskambėjo ne itin „švariai“. Tad ir profesionalumo prasme tai nebuvo dangus.

Gerai pasvarstęs vis dėlto nutariau, kad pirmajame pusfinalyje man labiausiai patiko Portugalija, Suomija bei Australija. Portugalijai tai turbūt buvo vienas geriausių pasirodymų per visą jos eurovizinę istoriją ir jis pirmajame pusfinalyje buvo originaliausias. Tai tik patvirtina faktą, kad tam, kad būtum išskirtinis, nebūtina garsiai plyšauti, draskytis ant scenos, nereikia įmantrių kostiumų bei vizualizacijų. Galima taip ramiai, paprastai, bet labai skoningai. Portugalų pasirinkta daina mus nukėlė į tolimą praeitį. Tokie kūriniai buvo ypač populiarūs pirmųjų konkursų laikais. Malonu, kad tai, kas sena, atgimsta iš naujo ir nenublanksta šiandieniniame karnavale. Atlikėją galima pagirti už aukštą profesionalumo lygį. Išties nesu tokio žanro gerbėjas, bet viskas buvo taip gražu ir profesionalu, kad negalėjo nepatikti. Portugalas turi labai realius šansus finale kautis iki paskutinio taško.

Suomija, kaip bebūtų gaila, neperžengė pusfinalio barjero. Numačiau, kad taip gali atsitikti ir kraujuojančia širdimi pats netgi nedrąsiai spėjau, kad Suomija nepateks. Vis dėlto po suomių pasirodymo buvo sužibusi viltis, kad praeis. Kai prieš juos net keli atlikėjai pjovė per natas, o čia buvo sudainuota nepriekaištingai, daina lyrinė, tarsi paukštelio čiulbėjimas, tikrai graži, visas pasirodymas skoningas, na, tikrai apmaudu, kad nepateko. Kodėl taip atsitiko? Mano versija tokia, kad Suomija paprasčiausiai neturėjo, kas už juos balsuoja. Šiaurės šalys tarpusavio balsavime bendrai nėra labai aktyvios, o pietūs svetimiems balais nesišvaisto. Galų gale, nemažus balus turbūt susišlavė Švedija, Suomijos paukšteliui beliko sulesti trupinukus. O ištikimų balsuotojų Suomija ir neturėjo, nes artimiausia draugė – Estija – dainuoja kitame pusfinalyje, Norvegija bei Danija – taip pat, Švedijoje balsavimui diriguoja imigrantai, Karelija nuo balsavimo visai atjungta, o islandai per toli nuo visko ir jų per mažai.

Australija kaip ir kasmet nudžiugino stipriu, profesionaliu pasirodymu. Jeigu tai ir eurovizinis standartas, vis tiek tokie standartai dar tikrai bus populiarūs. Manau, kad pasirodymo stipriausia pusė yra ta, kad viskas išspręsta paprastumu ir nuoširdumu, apsieita be karnavalo ir įmantrybių, tai labiausiai ir „veža“. Gražus, simpatiškas, nesugadintas vyrukas šįkart savo svorio kategorijoje net nesulaukė konkurencijos (nes bulgaras ir airis dainuoja kitame pusfinalyje). Tokie visada praeina, tad Australijos patekimu į finalą neabejojau. Manau, kad ir finale jis galės pasigrumti dėl aukštos vietos.

Man taip pat buvo malonu žiūrėti į Čekijos bei Islandijos pasirodymus. Šioms šalims sėkmės niekas nežadėjo, taip ir atsitiko, nors jei būtų buvusi mano valia, tikrai abiems būčiau radęs vietos finale. Čekijos daina buvo paprasta, rami, bet atlikėja ją atliko labai nuoširdžiai, profesionaliai, tai mane ir papirko. Kaip valstybei, bene vėliausiai įstojusiai į „Eurovizijos“ klubą ir tik kartą patekusiai į finalą, toks pasirodymas gėdos tikrai nepadarė. Islandija taip pat apsiėjo be karnavalų, atlikėja atrodė stilingai, o daina man patiko. Šioms dainoms galbūt pritrūko išskirtinumo ir kažkokio „bum“ pabaigoje, viskas susiliejo ir nuskendo. Nors iš tikrųjų manau, kad jas taip pat pražudė balsavimas.

Čekija yra tokia vieta Europoje, kuri nors ir turi daug kaimynų, bet negali iš jų tikėtis daug balų. Slovakija visai nedalyvauja konkurse, Austrija, Šveicarija, Vengrija – kitame pusfinalyje, Vokietijoje balsavimui didžiausią įtaką daro imigrantai, o lenkai mėgsta kartais nubalsuoti už ką nors egzotiško. Islandija, kaip ir Suomija, būdama šiaurėje nesusirinko balų, nes buvo per stipri Švedija, o iš šiauriečių balsavo tik švedai ir suomiai.

Malonu, kad bent Lenkija sugebėjo pranokti nykoką geopolitinę padėtį ir patekti į finalą. Jie taip pat paprastai neturi, kas už juos balsuoja. Šįkart jie turėjo tik čekus ir britus, iš kurių galėjo tikėtis balų, na, gal dar nedrąsiai iš latvių, švedų bei gruzinų. Bet patekimas į finalą rodo, kad už juos balsavo ir dar kažkas iš pietų. Daina gal nebuvo labai ypatinga, sudėtinga, bet pasirodymas buvo skoningas, užtikrintas, atlikėja buvo labai profesionali. Manau, tai jiems ir padėjo. Nors pats nebuvau ir nesu didelis šios dainos fanas, bet tikrai nepykstu, kad pateko. Šiuo atveju pateko, vadinasi, tikrai buvo už ką, nes kitais atvejais Lenkija būtų likusi už borto. Vis dėlto manau, kad finale aukštai nekils. „Užspardys“ kiti pasirodymai.

Daug liaupsinta Švedija, dėl kurios patekimo kaip ir kasmet klausimų niekam nekyla, mane nuvylė. Pirmuoju numeriu išėjęs atlikėjas labai pasitikėjo savo jėgomis, bet švariai sudainuoti, man regis, jam nepavyko. Tas jo žvilgsnis ir elgesys ant scenos labiau sakė, kad aš čia pats geriausias ir šauniausias iš visų, ir greičiau duokit man savo balus, kurie man ir taip priklauso. Pasirodymas – choreografiškai ir vizualiai sustyguotas iki smulkmenų, bet man trūko nuoširdumo. Tai nebuvo profesionalu. Tiesa, daina buvo tikrai gera, gali būti hitas radijuje, atitinkanti visus šiuolaikinio skonio reikalavimus, viskas gerai, bet tokie glamūriniai vyrukai manęs nežavi ir manau, kad finale jis vis dėlto aukštai nešoks.

Nuviliantis man pasirodė ir Belgijos pasirodymas. Aš tikėjausi daug daugiau, nes daina apskritai yra labai įdomi ir tai jau yra kažkas už eurovizinio standarto. Tikrai graži daina, bet labai nepatyrusi ir labai besijaudinanti atlikėja ją sugadino. Man neskambėjo. Apskritai, kvailu mano įsitikinimu, čia buvo berniukiška daina ir reikėjo ant scenos pastatyti kokį nors vaikiško veido vaikinuką. Tai būtų nunešę stogą. O dabar to vaizdo nebuvo. Jeigu dar prieš pusfinalį dvejojau dėl Belgijos ir prognozavau, kad gali patekti/nepatekti, tai iškart po pasirodymo aš juos jau laidojau. Man išties įdomu, kaip jie pateko į finalą, kas taip dosniai balsavo, nes aš neturiu paaiškinimo. Nebent jis tik toks, kad, komisijos manymu, ji padainavo nepriekaištingai.

Azerbaidžanas ir Armėnija – dvi nesutaikomos kaimynės, kurias aš dažnai linkęs klasifikuoti į tą patį paketėlį. Tai šalys, kurios turi atvežti kažką siaubingo, kad nepatektų į finalą, o abiejų investicijos į pasirodymus turbūt viršija kai kurių Afrikos valstybių BVP. Niekas ir šiemet neabejojo dėl jų abiejų patekimo. Mane, klausantis tiek vienos, tiek kitos dainos, plėšė prieštaringi jausmai. Negalėjau nuspręsti, ar man čia patinka, ar tai šlamštas. Azerbaidžano pasirodymas vizualiai buvo išspręstas tikrai įdomiai, buvo į ką pažiūrėti, bet daina man pasirodė nykoka, neišskirtinė, taip pat kliuvo neištobulintas vokalas. Armėnijos daina man patiko iki pusės, kol skambėjo šamaniškai ir paslaptingai. Paskui prasidėjo karnavalas ir visko pasidarė per daug. Tai nebuvo kažkas tokio, dėl ko raučiausi galvą. Saugus, standartinis kūrinys, bet Armėnija ir su juo turbūt kils aukštai, o Azerbaidžanas tikriausiai vėl kausis penketuke.

Albanija ir Gruzija taip pat atvežė standartinius eurovizinius pasirodymus bei dainas. Jos į finalą nepateko, kaip ir buvo prognozuota, bet man tai buvo staigmena. Tai šalys, kurios ankstesniais metais šturmu eidavo į finalus net ir su visiškai nykiomis dainomis. Šįkart klausyti abiejų dainų nebuvo taip ir blogai. Tiesa, albanė, regis, turėjo kažkokių techninių problemų ir kai kuriomis akimirkomis atrodė lyg būtų ėjusi pro šalį, netikėtai atsidūrusi ant scenos ir dėl to labai sutrikusi. Jos pasirodymas nebuvo labai profesionalus ir užburiantis. Gruzinė dainą atliko profesionaliau, bet turbūt antras numeris ir neišskirtinė daina tą sėkmę nunešė kitiems. Gruzinų nepatekimas į finalą reiškia, kad jie to finalo ir nežiūrės, o jei mes būsime finale, už mus nebalsuos. Gaila.

Nieko nepešę liko ir slovėnai, kurių daina buvo iš tos pačios kategorijos kaip ir Gruzijos bei Albanijos dainos. Visos dainos tarpusavyje susikovė, išsidalino taškus ir nė vienai jų neužteko finalui. Man tai nebuvo bloga daina, paprasta, graži, bet vėlgi labai trūko išskirtinumo, jaučiau didelį atlikėjo nepatyrimą. Maža šalis, norinti į finalą, turi sprogdinti sceną, o čia buvo veikiau petardos „puff“. Gaila, bet akivaizdu, kad tokie iš pirmo žvilgsnio saugūs euroviziniai standartai jau yra visiems pabodę ir tikrai negarantuoja vietos finale.

Kipras ir Moldova man buvo tokie „ant ribos“, pateks/nepateks. Abu pateko, su tuo juos sveikinu, bet negalėčiau pasakyti, kad tai buvo labai išskirtiniai pasirodymai. Toks eurovizinis kamšaliukas, kurio galima klausytis, bet greitai ir pabosta. Moldavai džiugino labiau vasarą primenančiu, neįpareigojančiu, ir ganėtinai kibiu gabaliuku, neblogai skambėjo saksas, Kipras pasiūlė kiek sunkesnės muzikos. Kita vertus, mane glumino kai kurie Kipro vizualikos sprendimai, labai panašūs į pernai metų Rusijos. Tiesa, abi šalis galima pagirti už profesionalumą. Viskas tikrai buvo sudėliota ir atlikta labai apgalvotai ir kokybiškai. Todėl nepykstu, kad pateko į finalą.

Mažiausiai iš visų pusfinalio pasirodymų man patiko Juodkalnija, Graikija ir, kaip bebūtų gaila, Latvija. Juodkalnijos pasirodymas buvo baisus visomis prasmėmis. Dainos dar būtų įmanoma klausytis, bet atlikėjo nenutrūkstamas „pjovimas“ pro šalį ją galutinai užmušė. Sceninis įvaizdis ir visas atlikėjo siautulys ant scenos tai gąsdino, tai juokino. Iš pradžių dalyvavau kažkokiose burtininko apeigose, paskui mane išmetė į kosmosą, o galiausiai atsibudau cirke, kur jis pasiutusiai makalavo ta savo kasa. Chaosas. Neskoninga. Neprofesionalu.

Latvijos daina buvo kreiva, kitokia. Tai jau iškart apsunkino patekimą į finalą. Man ji pasirodė kiek per monotoniška ir vienoda. Dėl to nelabai aš ja ir tikėjau. Bet galutinius taškus vis dėlto sudėliojo sceninis įvaizdis. Kaip pasakytų Dalia Ibelhauptaitė, pamatai ant scenos tai – iškart minus šimtas balų. Visiškas kičas ir beskonybė. Čia tik „Lordi“ galėjo prasimušti su kažkokiais fantastiniais-futuristiniais kostiumais. Visi kiti, bandydami apsirengti ir atrodyti ne kaip iš šios planetos, iškart užsikrauna papildomą, milžinišką spaudimą, parodyti ant scenos kažką iš fantastikos srities. Į dainą buvo sunku žiūrėti. Finalo vertame pasirodyme blizgučiai negali būti geresni už patį dainininką ir dainą, o šįkart taip ir gavosi. Dėl to Latvijos nepatekimas manęs nenustebino. Aš apskritai spėčiau, kad Latvija užėmė paskutinę vietą pusfinalyje.

Graikiją palikau pačiai pabaigai, nes tai, kad ji pateko į finalą (nors tai ir buvo beveik garantuota) yra didžiausias šio pusfinalio fiasko. Didžiulė komanda ilgus mėnesius plušo internete ir socialiniuose tinkluose, reklamuodami dainą, pati Demė draskėsi ir lindo visur, kur tik galėjo prisistatyti kaip Graikijos atstovė. Atliktas didžiulis įvaizdžio formavimo darbas, bet kai ateina laikas sudainuoti, paaiškėja, kad mergaitė dainuoti nemoka. Daina – dar pusė velnio, nors tai ir eurovizinis, nuvalkiotas šlamštas apie meilę, bet dainavo ji prastai. Pasirodymas man buvo nykus, akyse aš mačiau ne nuoširdumą, o nenusakomą pasitikėjimą savimi ir aroganciją. Man nepatiko. Nesužavėjo ir manau, kad pateko nepelnytai. Pateko dėl to, kad Graikija.

Kas mūsų laukia antrame pusfinalyje? Na, visų pirma laukiame mes patys. O be mūsų ir dar daug išties nemažai žadančių dainų. Jau pirmajame pusfinalyje taškėsi mėsos ir kraujai. Perklausius antrojo pusfinalio dainas, panašu, kad skerdynės bus dar nuožmesnės ir šiame kontekste pasirodysiantys mūsų atstovai susidurs su velniškai rimtais konkurentais. Didžiausias mūsų koziris, manau, yra mūsų dainos išskirtinumas. Visame kontekste tai kreiviausia ir labiausiai neeuroviziška daina. Mes, kaip konkurso chuliganai, bandysime nusiaubti sceną ir sugriauti iki tol nusistovėjusią eurovizinę idilę. Ar mums pasiseks, sužinosime netrukus.

Aš būčiau optimistas. Manau, kad Europoje yra pavargusių nuo įprastų eurovizinių dainų, jie nori kažko kito, čia jie tą gaus, o tas laukinis dainos draivas ir energija gali nunešti ir į finalą. Kita vertus, nereikia liūdėti, jei ir nepateksime. Tai – rizikingas pasirinkimas, o šalia yra tikrai daugybė gerų kitų dainų, kurios gali tiesiog mus „užspardyti“. Vis dėlto man su tokiu pasirodymu rodytis Europai ne gėda, net ir po to, kai visos lažybų kontoros ir „Eurovizijos“ žinovai kaip susitarę Lietuvai skyrė paskutinę vietą. Aš manau, kad labai gerai, kad Lietuva išdrįso ieškoti naujų kelių. Tas ieškojimas kažkada gali atvesti į netikėtą sėkmę.

Be Lietuvos antrajame pusfinalyje taip pat dalyvauja dar 17-a šalių. Peržiūrėjęs prognozes, kam kas žadama, turiu pripažinti, kad mano nuomonė su jomis gana stipriai nesutampa. Pavyzdžiui, labai tikima, kad pateks Nyderlandai, Danija, Austrija bei Baltarusija. Visos keturios dainos man pasirodė neišskirtinės. Na, gerai, Danija gali dėl inercijos praeiti, bet Baltarusija... Jų duetas labai panašus į Vaido Baumilos ir Monikos Linkytės dainą, o po jų ši niša „Eurovizijoje“ buvo išsemta. Be to, Europoje Baltarusija neturi daug draugų, o didžiausias balsų donoras – Rusija – nedalyvauja. Na, nebent įvyks taip, kad visi Europos rusai iš apmaudo, kad patys nedalyvauja, balsuos už Baltarusiją.

Iš kur balsų susirinks Nyderlandai, sunkiai įsivaizduoju. Austrija gali susirinkti iš Šveicarijos, Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos, bet daina man atrodo per daug paprasta ir nyki, kad visi pultų už ją balsuoti. Makedonijai, Kroatijai, Airijai bei Maltai prognozuojama nesėkmė. Vėlgi nesutinku, kad nė viena negali patekti. Taip, jų visos dainos gana įprastos ir nieko naujo, man tik Makedonija iš jų įdomesnė. Bet tas eurovizinis standartas kartais suveikia, kartais – ne. Dėl to duočiau vilčių joms visoms.

Airis galėtų patekti už gražų veidelį, kroatai – už operinį balsą, Malta – už tai, kad visi myli Maltą ir ji dažnai būna finale. Tikrai nedėčiau taško šioje vietoje. San Marinas – autsaideriai ir mano sąraše. Kelis metus dalyvaujanti Valentina Monetta, regis, šiemet išsikvėpė ir po tikrai neblogos dainos paskutinį kartą atsiuntė labai primityvią dainą. Šveicarijai aš neprognozuočiau sėkmės, jų daina man pernelyg standartinė. Dėl Serbijos ir Izraelio visai neturiu nuomonės – čia jau atsitiktinumo dalykas, pateks arba nepateks.

Asmeniškai tikrai atkreipčiau dėmesį į Vengriją. Mane intriguoja ši daina. Gali būti labai gerai. Jiems bet kokiu atveju prognozuojama sėkmė. Taip pat įdomi Norvegijos daina. Jeigu tik viskas bus gerai, tikiuosi, kad bus neblogas svingas. Vieta finale prognozuojama ir Estijai. Tai išties labai graži daina. Laura ne vieną kartą bandė laimėti „Eurovizijos“ atranką ir pagaliau tai išsipildė. Vis dėlto turiu blogą nuojautą, kad Estijos laukia Suomijos baigtis. Būtų ne pirmas kartas. Rumunijos dainą vertinu labai prieštaringai. Man ji labiau nepatinka, nei yra įdomi, o ar patiks Europai, sunkiai įsivaizduoju. Turėtų praeiti tik dėl to, kad tai didelė Balkanų šalis. Didžiausia sėkmė pusfinalyje prognozuojama Bulgarijos atstovui. O aš vėlgi nebūčiau toks užtikrintas. Kad į finalą pateks, neabejoju, bet spėju, kad finale nesugebės kaip lygus pasikauti su kitais, nes atlikėjas yra per jaunas, gali pritrūkti patirties, o ir jo daina nėra kažkokia nepaprastai nauja. Tas iš anksto užkrautas favorito etiketės spaudimas gali jį sugniuždyti.

Finale labiausiai lauksiu prancūzės. Man labai patinka jos daina, nors jai ir nežada aukštų vietų. Tokia temperamentinga ir nerūpestinga, klausai, ir pajunti pasiutusį Paryžiaus ritmą. Viso konkurso favoritai italai man patinka kiek mažiau. Neabejoju, kad jie bus penketuke, bet man trūksta kažko labiau įtikinamo. Paprasta eilinė daina. Vokietijos daina atrodo neblogai, bet man tai kažkur jau girdėta, o mergaitė gali tiesiog pranykti didelėje scenoje.

Konkurso šeimininkai ukrainiečiai mane intriguoja. Gali būti neblogas „gabalas“. Britai man atrodo nykiai, nežinau, iš kur jie surinks balų. O ispanai visai nepadarė įspūdžio. Vasara, jūra, pliažas – gal ir tinka tokia daina, bet tikėtis su ja laimėti aukštą vietą būtų labai naivu. Manau, kad finale dėl pirmosios vietos vieni kitiems į atlapus kibs Portugalija, Azerbaidžianas, Italija, Australija, galbūt Bulgarija bei Švedija, dar galėtų įšokti Armėnija bei Vengrija, nepelnytai Graikija ir koks nors juodasis arkliukas, kurio niekas nesitikėjo. Bet, žinoma, pirmiau reikėtų sulaukti antro pusfinalio. Visi jo lauksime su nekantrumu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kviečiame įvertinti pirmojo pusfinalio pasirodymus ir pasisakyti, kurio atlikėjo daina jums buvo arčiausiai širdies. Kuris pasirodymas jums nepatiko?

Savo mintis galite siųsti el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Eurovizija“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ieškojo vaikino „Tinderyje“: papasakojo apie dažniausiai jų daromas klaidas (102)

Pradėsiu nuo to, kad man 25 – eri metai, gyvenu Kaune ir jau esu baigusi studijas. Beveik iš karto...

Septyniolikmetis suskaičiavo: verslą geriau kursiu užsienyje (55)

Verslas – įdomi ir pilna iššūkių veikla. Jis gali mano tikslus ir idėjas paversti realybe. Aš...

Pažįstamo atsiųsta nuoroda paskatino susimąstyti: Lietuvoje tik dirbdamas visą parą, uždirbsi kaip užsienyje? (59)

Vienas geras mano rusakalbis bičiulis į protingą mano telefoną atsiuntė Rusijos žiniasklaidos...

Mergina ar kompiuteriniai žaidimai? Jaunuolis priėmė sunkų sprendimą (155)

Niekada negalvojau, kad man taip gali nutikti. Aš turiu priklausomybę kompiuteriniams žaidimams....

Siūlo pertvarkyti darželių valdymo sistemą – kiekvienam mikrorajonui po vieną vadovą ir pavaduotoją (45)

Kadangi dabar visi, kas netingi siūlo idėjas Lietuvai, tai nutariau ir aš prisidėti prie...

Top naujienos

Pasižvalgykite po Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugyklą

Spalio viduryje Ignalinos atominė elektrinė gavo leidimą eksploatuoti naują kietųjų...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (419)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Vieta, kur Šiaurės Korėja plauna savo pinigus (86)

„Easey Commercial Building“ biurų pastatas stovi pagrindinėje Honkongo Wan Chai rajono...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (17)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Šimtmečio pasiekimai: nuo priimtos LR Konstitucijos iki į Lietuvą grįžusių varpų (2)

Valstybės atkūrimo šimtmetį kiekvieną dieną kūrė ir tebekuria skirtingi žmonės, įvykiai,...

Negailestingos ligos nublokšta į patį dugną: jei su manim taip elgiasi, kas vyksta su kitomis? (57)

Gražaus gyvenimo planus sugriovusi negailestinga liga jauną moterį nubloškė į patį dugną....

Patys beprotiškiausi kariniai mokymai pasaulyje (11)

Labai jautriems žmonėms tikrai nerekomenduojame žiūrėti vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti...

Gyvai / „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Vytautas“ (16)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Vytautas“. Tiesiogiai iš Kauno.

E. Žičkus atšventė 35-ąjį gimtadienį: garsūs svečiai ir netikėtoje vietoje sukurta spindinti prabanga (61)

Nuo pat ankstyvo šeštadienio ryto žurnalistas Edvardas Žičkus skubėjo pasirūpinti...

A. Užkalnis tarp daugiabučių rado Vietnamo perlą (169)

„Atsiprašau, ar jūs kartais ne Užkalnis?“, – jau pavalgius manęs klausia padavėjas....