Lietuvoje pradeda atsirasti lygios vyrų ir moterų teisės. Įsivaizduojate ką sužinojau… Bet štai priėjo jaunas, bet geras mano draugas ir sako: “Lygių teisių niekada nebuvo, nėra ir nebus – nueik į naktinį klubą ir sužinosi”.
O paskui jį atklibinkščiavo toks senas, bet ne ką mažiau patyręs diedukas, matęs ir Smetonos, ir Sovietmečio. Jis antrina jaunam ir dar tik patirsiančiam: “Nėra berniuk tų lygių teisių… Net turguje tai matosi, kai kopūstus perki – moterys pas armėną daugiau nusidera…”
Na, kam kas labiau aktualu, bet tiesa viena ir šiurpinanti - lygių teisių nėra. Yra tik valdininkai, kurie deklaruoja, kad rūpinasi jomis, bet kaip galima rūpintis tuo, ko nėra? Nesukite sau galvos, nes mano jau ir taip apsisukusi.
O čia dar girdžiu per radiją: “Įsteigtas “Vyrų Krizių Centras”. O… “Kam jis man”, – pagalvojau… Juk ŠIANDIENINIS VYRAS – stiprus, protingas, technikos amžiaus žmogus, viską sugebantis ir racionaliai mąstantis. O dar sugebantis jausti ir užjausti, išklausyti ir paguosti, nebijantis rodyti ašarų ir t.t.
Žodžiu, stiprus ir tuo pačiu nebijantis parodyti savo silpnumo. Tiesa, vos neužmiršau – galantiškas, inteligentiškas, -iškas, -iškas… Ar gali tokiam vyrui reikėti “Vyrų Krizių Centro”? Neee… Tikriausiai negali…
Ir tik šast galvon… Juk jei ateina lygios teisės ir yra “Moterų Krizių Centras”, tai tada reikia ir analogiško vyrų. O paskui, lyg kokia Marytė Melnikaitė su “kuvalda” per kairį skruostą būtų užmojusi, kilo klausimai: “Kas tokį vyrą nori matyti?”, “Kam to reikia?”, “Kas nežino, ko nori?”
Kaip matote, klausimų ne vienas iškilo, o atsakymas tai vienas – MOTERYS. O kas dėl jų tokio neapsisprendimo kenčia? Kas norėdamas įtikti moterims po truputį užleidžia savo pozicijas, pats nusistumdamas į antrą planą? Kas po truputį nebesupranta savo vaidmens santykiuose? Gyvenime? Atsakymas vėlgi – vienas… Atspėjote? Taigi mes patys – VYRAI.
MOTERYS. Jos nori turėti VYRĄ (visos raidės, ne tik pirmoji, - didžiosios), jos nori lygių teisių. Nori, kad vyras uždirbtų daug pinigų, bet tuo pačiu reikalauja iš jo, kad jis būtų ir šeimos žmogus, imtų dekretines atostogas, kad jos galėtų atsigriebti už tą laiką, kai jos nešiojo vaiką savo įsčiose ir per šitą “problemą” (panašu, kad vaikas ne vienoje šeimoje pradeda patapti problema) sustabdė karjerą.
O ką vyras? Jis galbūt irgi nori karjeros. BET juk jis ją myli… Juk jis nori matyti savo širdies damą laimingą. Jis lyg avinėlis nustumia į šalį savo norus, poreikius ir pasiduoda įtakai… Feminizmas paskysite… Aha… Taigi ne aš vienas galvoju, kad net ir feminizmas turėtų būti su saiku, antraip… Čia tartum Pilypas iš kanapių iššoko kitas pažįstamas ir tarė: “Yra projektukas. Steigiame Vyrų PMS centrą… “Babkės” garantuotos”.
Aha… Kaip gi be moterų žodžio tokiame straipsnyje? “La Femina” atstovės užmėtytų “bigudukais”… Na ką?.. Štai viena pakėlė ranką… Taip, klausau jūsų panele…
- Nu…aaa…Protingi vyrai psichologinės pagalbos kreipiasi į moteris… Iš savo patirties sakau…
Kita replikuoja tik tik jauno vyruko išsakytai minčiai: “Jeigu vyrai yra TIKRI VYRAI ir TIKRAI protingi – psichologinės pagalbos jiems nereikia.”
- Aha… jie pasileidžia kulką į kaktą ir miršta kaip tikri vyrai… (čia supliaukši n+1-a pora smulkių, gyvenime “mazolių” nemačiusių delnukų). Na, ką? Aš pats esu drėbtas daugiau iš senovinio “materiolo”. Tik maumuonėlis kaip “pagerintas” “prosas” “užsiupgreidina” išfiltruodamas nereikalingą ir nepriimtiną informaciją.
Taigi… Pastebima tendencija, kad vyriškos lyties atstovai ima skilti į stipriosios ir “stipriosios” lyties atstovus. Taip pat ir moterys skyla į silpnosios ir “silpnosios” (antraip dar vadinamas “moterų su kiaušiniais” porūšis) lyties atstoves. Bet kadangi šnekta čia eina daugiau apie vyrus, tad aš nesiplėsiu į moteriškių polinkį stiprinti savo pozicijas ar likti ties įprastomis.
TOLIAU… Šiuolaikinėje visuomenėje, kuo toliau, tuo labiau įsivyrauja ne fizinės jėgos, bet proto kultas. Yra propaguojamos ir proteguojamos lygios teisės, kas iš principo, sava idėja (toli gražu ne įvykdymu, nes idėja dažnai būna idealaus atvejo aprašymas) yra lyg ir gerai, bet kaip jau anksčiau buvo paminėta, vyras pradeda nebesuprasti savo padėties visuomenėje, atsiduria neapibrėžtoje pozicijoje, kai turi rinktis, kuriuo keliu pasukti? Leisti moteriai perimti valdžios šturvalą, šeimos maitintojos vaidmenį? Pačiam jo imtis neatsižvelgiant į moters norus? Ar suderinti abiejų partnerių veiklą siekiant tikslo? Štai problemą jau kaip ir turime – nemokėjimas teisingai pasirinkti.
Stereotipinis vyras, nudrėbtas į šitą makalynę, nors tikiu, kad norėtų pasilikti ties VYRO kultu, susiduria su problema: gali būti, kad partnerė jau yra evoliucionavusi ir jos jau nebetenkina namų šeimininkės padėtis. O galbūt ji nori matyti ne vien tik reikalams atsidavusį savo vyrą, bet ir šeimos žmogų? Pakrypstame į klausimą, kokį vaidmenį šeimoje vaidina pinigai, kas juos turi uždirbti ir t.t.
Daug būtų galima šnekėti šia tema, bet VYRAS turi persiorientuoti, moterų manymu, bet tas VYRAS galbūt nenori? Arba galbūt nesugeba? O gal jis paprasčiausiai negali susitaikyti su “šeimos galvos” statuso praradimu?
Pirmu ir trečiu atvejais turime problemą, kai vyras yra graužiamas vidinės kovos. Jis nori išsaugoti šeimą, bet ir nori pasilikti prie savo pozicijos tos šeimos hierarchijoje, bijodamas, kad bus mažiau vertinamas, ir pan.
Tam barjerui įveikti jam gali būti reikalinga specialistų pagalba – “Vyrų krizių centro”. Antroji situacija – jau savaime suprantama – vyras nori pasikeisti, bet bijo visuomenės pasmerkimo dėl tokio jo žingsnio, bijo pažįstamų pajuokos ir apkalbų.
Čia vėl – pagelbėti lyg ir galėtų “Vyrų krizių centras”. Kita vertus, neužmirškime ir uošvės, kuri ne visuomet patenkinta vyro alga, jo protiniais ir fiziniais sugebėjimais (juodas humoras, o gal greičiau liaudies išmintis? Feminizmo ištakos?).
Atiduodamas moteriai šeimos maitintojos vaidmenį arba bent jau sulygindamas (kaip čia išsireiškus) šansus/galimybes/teises abiem rūpintis šeima, vyras nebesijaučia esąs šeimos užuovėja. Nesijaučia esąs ta siena, už kurios nuo gyvenimo audrų gali pasislėpti šeima (suprasti perkeltine prasme).
Tokiems vyrams reikia “pagalbos”, pasakytų mielosios. O kas sukūrė šitą sistemą, kai iš vyrų reikalaujama 5 kartus (kiek norite tiek įsirašykite vietoje “5”, bet tai neturėtų būti Žinoma, kai kuriose srityse yra diskriminuojamos ir moterys (ypač medicinoje), bet… Kas aplinkui dedasi? Moterys šiandien lipa per galvas, namie “apdoroja” vyrus iki “vyrų-šeimininkių” statuso ir paskui dažnai palieka juos, nes, anot jų, joms reikia VYRIŠKO VYRO…
Na, ir kam dabar tas “Vyrų krizių centras”? Dabar jo paskirtis ir pagrindinė užduotis – iš sužlugdyto vyro padaryti VYRIŠKĄ VYRĄ? Kažkokia “mezantropija” (nežinau, ką tas žodis reiškia, bet labai neblogai skamba šitame sakinyje).
Tad aš pasilieku teisę būti tokiu, koks esu. Saikingai diskriminuojantis moteris, neverkšlenantis, atsakingas už savo paties poelgius, sprendimus ir toliau domėsiuosi technika…
Galbūt dabar būsiu išvadintas šovinistine kiaule, t.y. paršu, bet viena paguoda širdyje – lakstysiu aš pasikinkęs meilės gyvenimui vėją ir iš tolo lenksiu “Vyrų krizių centrą”, feminisčių susibūrimus ir visas kitas idėjines grupuotes, siekiančias suvaržyti mano teises…
Galbūt netgi išmoksiu skųstis Lygių teisių kontrolieriaus institucijai (LTKI)? Galbūt…
Taip ir apdorojami tie vyrai… Taip ir sulaužo stiprius šonkaulius silpnumo akimirką… Netikėtai… Kai mažiausiai to tikiesi… Masių valdymo menas… Geriau, mano manymu, jau pas psichologą kreipkitės… Paranojiku tik nevadinkite?
Vyrai, negi nematote, kad mes neturime atsvaros feminizmui? Organizacijos, kuri kovotų išimtinai už mūsų teises? Taip, yra LTKI. Bet sprendžiamos problemos tik tuomet, kai gaunamas skundas. O ar negalėtų būti suburta vyrų organizacija, kuri analizuotų situacijas ir duotų darbo tai LTKI?
Ar taip ir leisimės, kad nuvestų kaip “baranus” į skerdyklą? Šiandien viskas daugiau ar mažiau yra gerai, bet pagalvokime, kas bus vėliau? Jau dabar mus susiruošė gydyti nuo išgalvotų problemų, o paskui “optom” varys į “durdomus”... Laikas susimąstyti.
Gyvenkime vaikučiai, berniukai ir mergaitės draugiškai?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!