Skyrybos buvo skausmingos – vyras pranešė, kad susirado „gražesnę, jaunesnę“, kuri be kita ko, dar domisi filosofija, o aš po cezario pjūvio (buvo praėję 2 mėnesiai) apskritai ne kažin ko verta.
© Shutterstock nuotr.

Kadangi tuomet man buvo 26-eri, o vyras iki tol nebuvo perskaitęs nei vieno filosofinio veikalo, teko dėl šio pasirinkimo gerokai nustebti. Tačiau paisydama vyro gerovės (vis dėlto mylimas žmogus) paleidau jį turtinti savo dvasinio pasaulio.

Draugystė su jauna intelektuale truko kokius gerus 6 su puse mėnesio, nes pasirodė, kad mano gyvenimo palydovas neįstengia patenkinti net esminių savo naujosios draugės materialinių poreikių (pvz., tokių kaip „Louis Vuitton“ lagaminėlio studentiškai kelionei į Barseloną). Dvasiniam polėkiui pasibaigus, vyras grįžo namo, bet sulipdyti suskilusio bendro gyvenimo puodo nepavyko.

Po skyrybų dukrą teko auginti vienai. Buvusysis laikėsi gerai žinomo principo „davė dievas dantis – duos ir duonos“, o ir pabendrauti su vaiku, kuris, beje, buvo abiejų planuotas, pamiršdavo iš pradžių mėnesiais, o paskui ir metais. Na, bet dainuoja tas, kieno sąžinė rami. Užsiėmiau vaiko auklėjimu bei gerbūvio mums abiejoms kūrimu. Vis dėlto, kaip ir daugeliui, po kelių nuolatinio skubėjimo metų pradėjo trūkti artimo žmogaus.

Nesėdėjau visiškai rankų sudėjusi, išeidavau pasižmonėti, prisiregistravau keliose pažinčių svetainėse. Tačiau joks kandidatas į draugus horizonte nesirodė. Sakote, taip nebūna. Būna. Net ir simpatiškoms, nebjauraus charakterio moteriškėms. Ir net ne vienerius metus.

Dukrai tada buvo jau penkeri. Vieną vakarą, kai ji užmigo, plepėjau „Skype“ su giminaite iš užjūrio. Tuo metu šia programa ateidavo šimtai kvietimų draugauti: tiek iš norinčių pramokti kitą kalbą ir ieškančių pašnekovų, tiek iš smalsių ar neturinčių ką veikti personų, tiek iš įvairaus plauko nuotykių ieškotojų. Tad gavusi eilinį kvietimą, norėjau jį tiesiog uždaryti, bet žvilgtelėjus į nuotrauką susilaikiau. Oi, tas veidas – ne mačo, ne išsižiojėlio, ne morozo ar kokio kito personažo, kažkas buvo toje nuotraukoje kitaip. Gal tiesiog paprastas veidas, be jokių suvaidintų emocijų ar užsidėtų kaukių. Nusprendžiau atsakyti.

Marius bendravo taip linksmai ir nuoširdžiai, kad praplepėjom gerą valandą. Prisijungė ir kitą dieną, ir dar kitą, kol pagaliau po kelių savaičių susirašinėjimo susitarėm susitikti. Atėjo su gėlėmis, saldainiais ir pliušiniu meškinu dukrai – tiesiog moters svajonės apie vyro dėmesį įsikūnijimas. Buvo toks pat lengvai bendraujantis, atviras ir spinduliuojantis gerą nuotaiką, kaip ir mūsų internetiniuose pokalbiuose. Sakė, kad aš jam pasirodžiusi įdomi ir protinga, be to, mano nuotrauka buvo „kaip normalaus žmogaus“, be dirbtinai išpūstų lūpų ir kitų noriai demonstruojamų „grožybių“.

Draugystė užsimezgė lengvai ir greit peraugo į šiltesnius jausmus. Įsimylėti jį buvo lengva. Su Marium buvo įdomu, jis mokėjo stebinti, greit „perkąsdavo“ žmones, greit rasdavo išeitį, mokėjo suktis gyvenime, tačiau tuo pat metu išlaikydavo žmogišką padorumą. Kalbėtis galėdavom valandomis, jis neslėpė nei savo praeities, nei savo trūkumų, kurių, be abejo, turėjo. Mano dukrai jis labai patiko, mokėjo bendrauti su vaikais.

Pamažu užėmėme vis didesnę vienas kito gyvenimo dalį. Pradėjome gyventi kartu. Iš štai tada jausmai pradėjo vėsti. Pajutau, kad Marius su manim pradėjo nuobodžiauti. „Žinai, – sakydavo jis, – tu toks geras žmogus, kad tave sunku mylėti kaip moterį.“ Matyt, kaip ir daugeliui vyrų, jam reikėjo santykiuose trupučio žaidimo, trupučio kančios, kurios aš nemokėjau suteikti. Aš buvau per daug aiški, nesugebėjau sukurti intrigos, nemokėjau žaisti jausmais netgi šiek tiek rizikuodama. Išsiskyrėme su Mariumi ne piktuoju, išsiaiškinome, padėjome tašką. Gerai supratau, kad aš neturiu tų savybių, kurių jam reikia. Tų, kurių reikia daugeliui. Tų, dėl kurių stokos, ko gero, subyrėjo ir mano santuoka.

Puoliau savo nesėkmę analizuoti, gilinausi į daug protingų straipsnių, sekiau išmintingais patarimais. Bandžiau išmokti būti „truputį bloga moterimi“ ir „kale“. Nepavyko – kiekvieną kartą, vaidindama tą, kuria nesu, jausdavausi blogai, o tokiu būdu gautas vyriškas dėmesys džiugindavo labai trumpai. Galop nutariau, kad geriau jaučiuosi, kai esu savimi, net jeigu ir esu viena. Neišmintinga turbūt. Bet gal turi būti ir tokių, kaip aš, pasaulis margas, nors visi vaikštome viena žeme ir žiūrime į vieną saulę.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Ar antra pusė reikalinga tam, kad būtum laimingas? Visi, jos ieškantys, choru tikriausiai išrėktų garsų „Taip!“, o ją turintys suabejotų – juk problemos kyla, sunkumai gyvenime pasitinka, nepaisant to, esi vienas, ar ne. O juk bėdas gali ir sukelti ir tas vienintelis ar vienintelė, kurio taip intensyviai buvo ieškota... Pažįstamas jausmas?

Pasidalinkite savo istorijomis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vienas“ arba spausdami pilką mygtuką čia iki rugpjūčio 31 d. Konkurso prizas – „iPad Air“ planšetė.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stojo ginti Gražulio: nesu gerbėjas, bet šiuo atveju jis teisus (133)

Štai ir turime dar vieną skandalą – tai Seimo nario Petro Gražulio ir palangiškės Birutės...

Atviras laiškas Seimui: pasibjaurėjau kai kurių Tautos atstovų reakcija į Lietuvai svarbų sprendimą (32)

Norėtųsi pabūti mandagiam ir sakyti atleisk jiems, Viešpatie, – jie nežino ką daro, bet nuo...

Išsiskyrė dėl neištikimybės: laikui bėgant supratau, kad nėra auksinių vyrų (109)

Juokai juokais bet iš tikrųjų neištikimybės skausmą greitai ir visam laikui išgydo tik vienas...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (127)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Sergančio kūdikio mamą piktina slaugytojų elgesys: svarbiau žurnalo pildymas ar ligonio sveikata? (27)

Auginu nuo gimimo labai sunkia epilepsija sergantį kūdikį. Ligoninėse beveik gyvename vis...

Top naujienos

Paulius Motiejūnas – apie Jasikevičių ir „Žalgirio“ planus: gerai, kai kampų nereikia gludinti iš naujo (10)

„Hipotetiškai galvokime, kad Šarūnas Jasikevičius lieka ir mes dirbsime toliau“, –...

Dėl šių susirgimų vos telpa į ligonines: pats metas į kebabus ir šašlykus pažiūrėti kitomis akimis (20)

Vasaros metu poliklinikose – apsinuodijusių žmonių antplūdis. Dėl netinkamo temperatūrinio...

Lietuvoje paslaugų kainos kilo triskart greičiau nei ES ir neketina sustoti (18)

Paslaugų kainos Lietuvoje šių metų sausio–gegužės mėnesiais augo triskart greičiau nei ES,...

Ekspertas apie dar vieną atostogautojų fiasko Vilniaus oro uoste: šių oro linijų skrydžiai – lyg tiksinčios bombos (106)

Sekmadienio rytą, birželio 24 d. Vilniaus oro uoste daugiau nei 14 valandų įstrigę keleiviai...

Po santykių krizės – Raimondos Masiulytės ir jos vyro meilės triumfas: apie mūsų istoriją galėčiau parašyti ne vieną knygą (4)

Airijoje gyvenanti ir dirbanti dainininkė Raimonda Masiulytė neslepia, kad jos santykiai su vyru...

Už biudžeto lėšų švaistymą FNNT siūlo skirti tūkstantines baudas (26)

Pavasarį registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos Finansinių nusikaltimų...

Vadina cinišku susidorojimu: priežastis atimti darbą – teatro dulkės (42)

Skandalas Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Informavęs apie 45 proc. nedarbingumo lygį, garsus...

Druskininkuose mįslingai dingo vyras: ant kojų sukeltos gausios pareigūnų pajėgos (30)

Druskininkų policija prašo visuomenės pagalbos, paslaptingai dingo vyriškis. Paaiškėjo, kad...

Grandiozinis renginys, į kurį grįžta ir emigrantai iš viso pasaulio: bilietai tiesiog šluojami (4)

Jau birželio 30 d. Lietuvoje prasidės jubiliejinė, 20-oji, Dainų šventė .

Stilistė Austėja Jablonskytė parodė, kaip reikėtų rengtis vasaros šventėms TOP 3 deriniai (3)

Šiltais orais lepinanti vasara – gražiausių švenčių ir atostogų metas. Vieni garderobą...