aA
Bandos jausmas yra blogas jausmas. Bandydami juo sekti – galime nežinia kur atsidurti. Šią situaciją su Lietuvos vežėjais komentuoja ir vertina kas netingi. Vieni už, kiti prieš ir vieni ir kiti turi savų argumentų. O iš tiesų juk bet kokios situacijos vertinimui – reikia tam tikrų žinių. Juk neleidžiame žmogaus gydyti neprofesionalams. Suvokiame, kad tam reikia kvalifikacijos.
Vyriausybės nutarimas vežėjams – didžiulis žingsnis atgal: ar jūs tikrai tikite, kad padidės algos?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šiuolaikinis verslas, ekonomika taip pat reikalauja kvalifikacijos ir gebėjimų. Jeigu bet kas galėtų spręsti ateities kryptis – toli nenueitume.

Kalbant apie vežėjų situaciją – norint ją spręsti – taip pat reikalingos žinios. Bent jau finansų, buhalterinės apskaitos ir transporto ekonomikos srityse. Turėdamas šiek tiek žinių ir dar šiek tiek patirties pabandysiu pakomentuoti. Ne viskas čia atrodo taip paprasta. Kalbant apie konkretų valdžios sprendimą – jis iš tiesų nesavalaikis ir neprofesionalus. Nesavalaikis dėl to, kad tikrai nėra geras metas didinti mokesčius ekonomikos lėtėjimo laikotarpiu ir dar daugiau iškilus naujo europinio šios sferos reguliavimo (mobilumo paketo) iššūkiams. Ir abiejų veiksnių tikslai yra lyg ir kilnūs. Darbo užmokesčio didėjimas, socialinių garantijų augimas, darbo sąlygų gerinimas. Bėda ta, kad visa tai yra MITAS. Čia jau veikia taisyklė, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas.

Imkime Vyriausybės nutarimą. Oficialiai yra teigiama, kad tai skatina atlyginimų didėjimą ir didesnį socialinių garantijų sukūrimą. Deja, atlyginimus sukuria ne Vyriausybė, ir ne jai lemta juos didinti. Kodėl? Panagrinėkime. Šiandien galiojanti tvarka sako, kad komandiruotpinigius galima mokėti darbuotojui, jeigu jo atlyginimas „ant popieriaus“ yra 1,3 minimalaus darbo užmokesčio. Tad šiandien transporto sektoriuje vairuotojų (dažnai ir kitų profesijų) alga yra 730 EUR (ant popieriaus).

Pridedant komandiruotpinigius konkurencinga alga į rankas šiandien yra 2000 EUR (kai kuriose įmonėse gali būti šiek tiek daugiau, bet tai yra reali suma šiai dienai). Valdžia nutarė, kad nuo 2020 m. sausio 1 dienos alga „ant popieriaus“ bus 1002 EUR, kad vairuotojai gaus tą pačią konkurencingą algą į rankas – 2000 EUR. Kas pasikeitė? Pasikeitė mokesčiai. Viena darbo vieta įmonei pabrango apie 130 EUR (per mėnesį). Dar pasikeitė teorinė galimybė, kad vairuotojas su viena labai svarbia sąlyga gaus didesnes socialines garantijas.

Ta svarbi sąlyga yra ta, kad darbdavys sugebėtų išsaugoti šią darbo vietą iki tol, kol darbuotojui šių garantijų prireiks. Tai problema ir yra tokia, kad darbdaviui to padaryti gali ir nepavykti. Kaip tada su šiomis socialinėmis garantijomis? Ar nereikės valstybei prisiimti papildomos atsakomybės už darbuotoją, kuris neturi darbo vietos? Įsitikinęs, kad darbdaviai temps iki paskutinio „atodūsio“ stengdamiesi išlaikyti tą darbo vietą, nes tik iš to – išsaugos savąją. Bet ar tai jiems pavyks? Galima daug teorijų ir skaičiavimo metodikų pritaikyti. Vieną kažkokią pritaikė ir „specialistas“ iš Lietuvos banko. Gavo teigiamą atsakymą. Aš pritaikysiu paprastesnę (suprantamesnę) ir esu įsitikinęs – realistiškesnę.

Įmonėje, kurioje dirbu, išlaikome 27 darbo vietas, tad mūsų tiesioginės lengvu aritmetiniu veiksmu suskaičiuojamos išlaidos padidėja – 3510 EUR per mėnesį, arba 42 120 EUR per metus. Pajamos – žinome, kad nuo to nedidėja. Kad padidintume pajamas – turime įtikinti savo klientus didinti pervežimo kainą arba didinti veiklos efektyvumą mažinant išlaidas.

Pirmasis variantas (priversti už tai sumokėti klientą) nepavyks todėl, kad transporto paslaugos – tai tarptautinė didžiulė rinka, kurioje dalyvauja visos ES vežėjai. Mūsų tiesiog niekas nesamdys. Šiandien Lietuvos vežėjai jau nėra ant bangos. Daug sparčiau vystosi ir plečiasi Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos vežėjai, kurie, su malonumu, perims mūsų apimtis. Ir čia galima dėti tašką. Konkurencijos kainomis mes neatlaikome. Kitas būdas kompensuoti – atsiradusias papildomas išlaidas – mažinti kitas esamas išlaidas. Čia jau skausmingas ir sunkus procesas. Atrasti kažkokį naują būdą taupyti, kada įdiegtos visos įmanomos techninės, kontrolės, apskaitos priemonės, kurios yra rinkoje – neįmanoma.

Didžiausios išlaidos kurui, draudimams, kelių mokesčiams, finansiniam lizingui, technikos priežiūrai – nepajudinamos (deja, dar irgi auga). Lieka du variantai – atlyginimų fondas, įmonės pelnas. Įmonės pelnas per 2018 metus buvo šiek tiek mažesnis negu iškilęs deficitas. Vadinasi, net tai negelbėja. Nors nei teoriškai, nei praktiškai mes negalime jo liesti – kadangi tai jau įmonės savininkų interesas. O ir finansiniai partneriai šį rodiklį prižiūri labai griežtai. Jeigu jis tik sumažėtų – įmonei tai reikštų augimo pabaigą. O jeigu nėra augimo – yra kritimas. Nulis neegzistuoja. Tad sprendimų beveik nelieka – vienas – kad protingi darbuotojai supras situaciją ir sutiks su atlyginimų mažėjimu, kitas – ruoštis įmonės vegetavimui (geriausiu atveju) ir tuo periodu siekiant iškelti verslą į kitą ES šalį. Čia pasirinkimas yra. Vienas kelias – senosios vakarų Europos šalys.

Čia mokesčiai nėra mažesni, netgi šiek tiek dar didesni, tačiau reikalas toks, kad kaip bebūtų keista, tačiau tai faktas, kad vilkikas su vakarų šalių registracijos numeriais gauna didesnį pervežimo įkainį. Kaip žinote, vyriausybės kainų nereguliuoja, tačiau taip jau yra, kad vokiečių įmonė sutinka daugiau mokėti vokiškai, belgiškai ar olandiškai įmonei. Solidarumas tarp šių šalių – rimtas reiškinys. Kitas kelias – Lenkija. Mokestinė politika Lenkijoje – dar lengvesnė negu Lietuvoje buvo iki šiol. Kaimyninis artumas – didžiulis pliusas. Galimos neigiamos nuostatos būsimajame mobilumo pakete – lengviau įveikiamos turint Lenkijos jurisdikciją.

Žodžiu, neigiamas žingsnis – žengtas. Kokios bus tikrosios pasekmės parodys gyvenimas, nors galima neabejoti tik vienu – lietuviškam verslui tai nepadės. Žmonėms, kurie supranta, gerbia verslą, siekia ilgalaikių perspektyvų sau ir savo šaliai – liūdna akimirka. Didelei masei žmonių – euforijos, svajonės, kad jau tuoj valdžios paliepimu išsipildys jų norai, laikotarpis.

Mes savo įmonėje esame prie pirmųjų. Suprantame šių sprendimų tikrąją vertę ir kartu buriamės prieš iškilusius iššūkius. Jeigu redakcijai būtų įdomu, galime ir ateityje teikti informaciją apie mūsų veiklą, pasiekimus. Šiandiena jau turime padarę sprendimą atidarinėti įmonę Lenkijoje, prie jos jungsime dar savo kolegas (mažesnius vežėjus). Ateinančiais metais tai planuojame įgyvendinti. Kokia verslo dalis liks Lietuvoje – dar svarstymo stadijoje ir galutinai bus aišku išaiškėjus daugeliui kitų aplinkybių nepriklausančių nuo mūsų.

Labai dažnai galima politikams priiminėti sprendimus – ir už juos neatsakyti, kadangi niekas nedaro analizės, kaip vienas ar kitas sprendimas paveikė įmonę, sektorių ar šalį. Mes bandysime brėžti savo užrašuose visą ekonominę istoriją ir analizę, kad galbūt po penkerių metų galėtume pasakyti ir įvardinti tokio sprendimo rezultatą. Patikėkite – esant bet kokiam rezultatui – tie patys politikai sugebės paaiškinti tai savo naudai.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
2.9020

Prabilo nuo karo Ukrainoje bėgęs studentas: ruošėmės blogiausiam scenarijui, bet vis tiek buvo šokas

Ukrainoje prasidėjęs karas neatpažįstamai pakeitė daugelio šios šalies žmonių gyvenimus....

Iš Anglijos į Palangą vykęs emigrantas akimirką prieš skrydį sulaukė žinios iš tėvynės: mane tarsi žaibas kirto (18)

Sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Man tas posakis labai tiko planuojant savo trumpas...

Festivalyje apsilankiusi kaunietė jo nepamirš visą gyvenimą: ryte prabudau nuo riksmo (8)

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vyksta daugelis mūsų populiarių muzikos ir pramogų festivalių ....

Senolės vairavimo ypatumai buvo verti filmavimo kameros: o ji sau ramiausiai nuvažiavo

Mobilūs telefonai šiais laikais yra labai didelė problema. Ir problema jie yra tiek tarp jaunų...

Studentę šokiravo vairuotojos elgesys: o kas laiko vairą?

Aš irgi esu susidūrusi ne vieną kartą kelyje su žioplinėjančiais ir žvairuojančiais į...

Top naujienos

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusijos kariuomenės vadovybėje prasidėjo chaosas (2)

Rusijos generolai daro viską, kad tik jų neišsiųstų į karą Ukrainoje , nenori rizikuoti savo...

Pareigūnai piktinasi permainomis: policija jau ir taip nutolo nuo žmonių

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovybė piktinasi...

Žudiku pramintas ežeras Rusijoje: mirtis gresia šiame paplūdimyje praleidus vos valandą (1)

Įsivaizduodami ežerą žmonių visiškai neapgyvendintoje vietovėje turbūt tikitės įspūdingo...

Isteriją Rusijoje sukėlęs Estijos sprendimas drebina ir Europą: ar pavyks susitarti? (4)

Europoje prasidėjo diskusija dėl galimybės nutraukti rusams Šengeno vizų išdavimą. Vokietijos...

Zacharova atvirai grasina Baltijos šalims: gali pasikartoti Ukrainos istorija (26)

Rusijos užsienio reikalų ministerija Baltijos šalis savo pareiškime pavadino neofašistinėmis...

„Karklėje“ kaitinanti oro temperatūra verčia nusimesti drabužius: lankytojai demonstruoja apnuogintą kūną

Penktadienį prasidėjo didžiausias pajūrio renginys – muzikos ir pramogų festivalis „...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba skelbia apie svarbų Ukrainos pajėgų laimėjimą: Rusija prarado tiekimo kelius ties Chersonu Toliau apšaudoma Zaporižės atominė elektrinė

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų...

Spūstys A1 kelyje nesibaigia: prie Klaipėdos susidūrė 3 automobiliai, vienas atsidūrė griovyje

Šeštadienį avarijų maratonas A1 kelyje nesibaigia. Pranešama, kad spūstys susidarė dėl...

Technikos gedimas Europos pirmenybėse pasmerkė favoritą visiškai vienatvei

Likimas penktadienį patikrino Yohanno Ndoye Brouardo nervus. 21-erių prancūzas buvo priverstas...