aA
Bandos jausmas yra blogas jausmas. Bandydami juo sekti – galime nežinia kur atsidurti. Šią situaciją su Lietuvos vežėjais komentuoja ir vertina kas netingi. Vieni už, kiti prieš ir vieni ir kiti turi savų argumentų. O iš tiesų juk bet kokios situacijos vertinimui – reikia tam tikrų žinių. Juk neleidžiame žmogaus gydyti neprofesionalams. Suvokiame, kad tam reikia kvalifikacijos.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šiuolaikinis verslas, ekonomika taip pat reikalauja kvalifikacijos ir gebėjimų. Jeigu bet kas galėtų spręsti ateities kryptis – toli nenueitume.

Kalbant apie vežėjų situaciją – norint ją spręsti – taip pat reikalingos žinios. Bent jau finansų, buhalterinės apskaitos ir transporto ekonomikos srityse. Turėdamas šiek tiek žinių ir dar šiek tiek patirties pabandysiu pakomentuoti. Ne viskas čia atrodo taip paprasta. Kalbant apie konkretų valdžios sprendimą – jis iš tiesų nesavalaikis ir neprofesionalus. Nesavalaikis dėl to, kad tikrai nėra geras metas didinti mokesčius ekonomikos lėtėjimo laikotarpiu ir dar daugiau iškilus naujo europinio šios sferos reguliavimo (mobilumo paketo) iššūkiams. Ir abiejų veiksnių tikslai yra lyg ir kilnūs. Darbo užmokesčio didėjimas, socialinių garantijų augimas, darbo sąlygų gerinimas. Bėda ta, kad visa tai yra MITAS. Čia jau veikia taisyklė, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas.

Imkime Vyriausybės nutarimą. Oficialiai yra teigiama, kad tai skatina atlyginimų didėjimą ir didesnį socialinių garantijų sukūrimą. Deja, atlyginimus sukuria ne Vyriausybė, ir ne jai lemta juos didinti. Kodėl? Panagrinėkime. Šiandien galiojanti tvarka sako, kad komandiruotpinigius galima mokėti darbuotojui, jeigu jo atlyginimas „ant popieriaus“ yra 1,3 minimalaus darbo užmokesčio. Tad šiandien transporto sektoriuje vairuotojų (dažnai ir kitų profesijų) alga yra 730 EUR (ant popieriaus).

Pridedant komandiruotpinigius konkurencinga alga į rankas šiandien yra 2000 EUR (kai kuriose įmonėse gali būti šiek tiek daugiau, bet tai yra reali suma šiai dienai). Valdžia nutarė, kad nuo 2020 m. sausio 1 dienos alga „ant popieriaus“ bus 1002 EUR, kad vairuotojai gaus tą pačią konkurencingą algą į rankas – 2000 EUR. Kas pasikeitė? Pasikeitė mokesčiai. Viena darbo vieta įmonei pabrango apie 130 EUR (per mėnesį). Dar pasikeitė teorinė galimybė, kad vairuotojas su viena labai svarbia sąlyga gaus didesnes socialines garantijas.

Ta svarbi sąlyga yra ta, kad darbdavys sugebėtų išsaugoti šią darbo vietą iki tol, kol darbuotojui šių garantijų prireiks. Tai problema ir yra tokia, kad darbdaviui to padaryti gali ir nepavykti. Kaip tada su šiomis socialinėmis garantijomis? Ar nereikės valstybei prisiimti papildomos atsakomybės už darbuotoją, kuris neturi darbo vietos? Įsitikinęs, kad darbdaviai temps iki paskutinio „atodūsio“ stengdamiesi išlaikyti tą darbo vietą, nes tik iš to – išsaugos savąją. Bet ar tai jiems pavyks? Galima daug teorijų ir skaičiavimo metodikų pritaikyti. Vieną kažkokią pritaikė ir „specialistas“ iš Lietuvos banko. Gavo teigiamą atsakymą. Aš pritaikysiu paprastesnę (suprantamesnę) ir esu įsitikinęs – realistiškesnę.

Įmonėje, kurioje dirbu, išlaikome 27 darbo vietas, tad mūsų tiesioginės lengvu aritmetiniu veiksmu suskaičiuojamos išlaidos padidėja – 3510 EUR per mėnesį, arba 42 120 EUR per metus. Pajamos – žinome, kad nuo to nedidėja. Kad padidintume pajamas – turime įtikinti savo klientus didinti pervežimo kainą arba didinti veiklos efektyvumą mažinant išlaidas.

Pirmasis variantas (priversti už tai sumokėti klientą) nepavyks todėl, kad transporto paslaugos – tai tarptautinė didžiulė rinka, kurioje dalyvauja visos ES vežėjai. Mūsų tiesiog niekas nesamdys. Šiandien Lietuvos vežėjai jau nėra ant bangos. Daug sparčiau vystosi ir plečiasi Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos vežėjai, kurie, su malonumu, perims mūsų apimtis. Ir čia galima dėti tašką. Konkurencijos kainomis mes neatlaikome. Kitas būdas kompensuoti – atsiradusias papildomas išlaidas – mažinti kitas esamas išlaidas. Čia jau skausmingas ir sunkus procesas. Atrasti kažkokį naują būdą taupyti, kada įdiegtos visos įmanomos techninės, kontrolės, apskaitos priemonės, kurios yra rinkoje – neįmanoma.

Didžiausios išlaidos kurui, draudimams, kelių mokesčiams, finansiniam lizingui, technikos priežiūrai – nepajudinamos (deja, dar irgi auga). Lieka du variantai – atlyginimų fondas, įmonės pelnas. Įmonės pelnas per 2018 metus buvo šiek tiek mažesnis negu iškilęs deficitas. Vadinasi, net tai negelbėja. Nors nei teoriškai, nei praktiškai mes negalime jo liesti – kadangi tai jau įmonės savininkų interesas. O ir finansiniai partneriai šį rodiklį prižiūri labai griežtai. Jeigu jis tik sumažėtų – įmonei tai reikštų augimo pabaigą. O jeigu nėra augimo – yra kritimas. Nulis neegzistuoja. Tad sprendimų beveik nelieka – vienas – kad protingi darbuotojai supras situaciją ir sutiks su atlyginimų mažėjimu, kitas – ruoštis įmonės vegetavimui (geriausiu atveju) ir tuo periodu siekiant iškelti verslą į kitą ES šalį. Čia pasirinkimas yra. Vienas kelias – senosios vakarų Europos šalys.

Čia mokesčiai nėra mažesni, netgi šiek tiek dar didesni, tačiau reikalas toks, kad kaip bebūtų keista, tačiau tai faktas, kad vilkikas su vakarų šalių registracijos numeriais gauna didesnį pervežimo įkainį. Kaip žinote, vyriausybės kainų nereguliuoja, tačiau taip jau yra, kad vokiečių įmonė sutinka daugiau mokėti vokiškai, belgiškai ar olandiškai įmonei. Solidarumas tarp šių šalių – rimtas reiškinys. Kitas kelias – Lenkija. Mokestinė politika Lenkijoje – dar lengvesnė negu Lietuvoje buvo iki šiol. Kaimyninis artumas – didžiulis pliusas. Galimos neigiamos nuostatos būsimajame mobilumo pakete – lengviau įveikiamos turint Lenkijos jurisdikciją.

Žodžiu, neigiamas žingsnis – žengtas. Kokios bus tikrosios pasekmės parodys gyvenimas, nors galima neabejoti tik vienu – lietuviškam verslui tai nepadės. Žmonėms, kurie supranta, gerbia verslą, siekia ilgalaikių perspektyvų sau ir savo šaliai – liūdna akimirka. Didelei masei žmonių – euforijos, svajonės, kad jau tuoj valdžios paliepimu išsipildys jų norai, laikotarpis.

Mes savo įmonėje esame prie pirmųjų. Suprantame šių sprendimų tikrąją vertę ir kartu buriamės prieš iškilusius iššūkius. Jeigu redakcijai būtų įdomu, galime ir ateityje teikti informaciją apie mūsų veiklą, pasiekimus. Šiandiena jau turime padarę sprendimą atidarinėti įmonę Lenkijoje, prie jos jungsime dar savo kolegas (mažesnius vežėjus). Ateinančiais metais tai planuojame įgyvendinti. Kokia verslo dalis liks Lietuvoje – dar svarstymo stadijoje ir galutinai bus aišku išaiškėjus daugeliui kitų aplinkybių nepriklausančių nuo mūsų.

Labai dažnai galima politikams priiminėti sprendimus – ir už juos neatsakyti, kadangi niekas nedaro analizės, kaip vienas ar kitas sprendimas paveikė įmonę, sektorių ar šalį. Mes bandysime brėžti savo užrašuose visą ekonominę istoriją ir analizę, kad galbūt po penkerių metų galėtume pasakyti ir įvardinti tokio sprendimo rezultatą. Patikėkite – esant bet kokiam rezultatui – tie patys politikai sugebės paaiškinti tai savo naudai.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
2.9070

Išsigando pamatęs Nacionalinio stadiono kainą: pabuskite iš Kafkos sapno! (163)

Esu emigrantas, nebegyvenu Lietuvoje jau daugelį metų, mokslus taip pat baigiau svetur, tačiau...

Aklas pasimatymas Klaipėdoje išdegino žymę širdyje: tai buvo skaudi pamoka (34)

Kiekvienas iš mūsų gyvenime esame turėję gražių ir ne tokių jau malonių akimirkų. Vieniems...

Universiteto atkirtis valstybei: pagaliau nebebūsime pastumdėliais eilinėje šachmatų lentoje (12)

Senas viduramžių posakis skelbia: „miesto oras daro žmogų laisvą“. Prisipažinsiu: negaliu...

Nemalonus incidentas oro uoste galėjo kirsti per kišenę – pareigūnų reakcija buvo netikėta (26)

Šeštadienį, lapkričio 30 d., mano dukrai Vilniaus oro uoste nutiko nemalonus įvykis. Kai praėjo...

Vyras jaučiasi apgaudinėjamas: su žmona uždirbame panašiai, bet visas sąskaitas apmoku aš (243)

Žmona turi savotišką požiūrį į bendrą gyvenimą. Nėra kalbos apie savanorišką dovanų...

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (111)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (118)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Landsbergis: Skvernelis daro sau didžiulę žalą (115)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos pirmininkas Gabrielius...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (103)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Bankų mokestį vertina atsargiai: bėdų gali pridaryti visai ekonomikai (6)

Bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai...

Gyvai / Krepšinio zona su Jurgilu: apie „Žalgirio“ pasispardymą Maskvoje

Penktadienį 10 val. 10 min. DELFI TV eteryje – laida „ Krepšinio zona “. Studijoje –...

Pigi žiemos kelionių kryptis – Maltą: kiek viskas kainuoja ir ką verta aplankyti

Žiemą nemaža dalis keliautojų kasmet išsiruošia pasišildyti į pietų kraštus – savaitgaliui...

Motyvacija judėti. Oro joga su Simona Naine

Šį kartą Motyvacija judėti laidoje Vlada Musvydaitė kartu su Simona Naine mėgins oro jogą arba...

Automobilių ir prekybos mokesčiai liko nesvarstyti: nesusirinko ekonomikos komitetas (1)

Seimo Ekonomikos komitetas trečią kartą iš eilės neapsvarstė taršių automobilių bei...