Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano karščiausias vakaras“. Savo laiškus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt
Vieno pasakojimo autorius laimės 600 eurų vertės prizą išskirtinės prabangos 5* viešbutyje „Amsterdam Plaza“, Palangoje.
Bet iki tol juk viskas buvo taip žaisminga. Naktis viena juk sekė kitą, tik dar labiau aistringą. Susipažinome mes vasaros gale, gražius žodžius kuždėjome į ausį paslapčia. O vieną vakarą, prisimenu aš tykiai, praleidome mes itin paslaptingai.
Su mylimąja atsidūrėm gamtoje, Kalvių vaizdingam ežere. Vedžiau už rankos ją ir užrišau trumpam akis. Mes žaidėme erotinį žaidimą – „atspėk, ką valgai“ jis vadinas. Šypsojos ji, o kaip kitaip, kai rūpinausi ja aš atidžiai. Tai teikė džiaugsmo mums abiem, nes atspėjimas vaisiaus sekė bučinį po kito. Kokia palaima viduje, kai jauti, jog tavo moteris jau čia. Kai tu esi stiprybė savyje, ji jaukiai glaustosi šalia.
Jos maloningas lūpas aš liečiu, nurišęs raištį aš tikiu, jog būsim amžinai kartu. Tik ežeras ir miško šnaresys alsavo. Mes užsimerkę atidėjom problemas į šalį. Aš pažvelgiau į josios spindinčias akis, vidus man tarė – ji visad tiesą man sakys.
Romantika kvepėjo tąkart stipriai, mes lietėmės, mums nereikėjo nieko kito. Mylėjomės tąkart labai aistringai, nesuprantamai, labai žaismingai. Tai buvo ta tikra naktis, turėjusi pakeist mūs likimus. Deja, kaip pasirodė kiek vėliau, ne meilė tąkart buvo, o šis tas silpniau. Aistra – ar tai gyvenimo variklis? Tik mintyse išlikę atminimai...
