Tai įvyksta dažniausiai naktinio miego metu. Negaliu sakyti, kad pats išeinu – atrodo, kad kažkas veda. Man tai naujas dalykas, tad nujaučiu, kad tokiu atveju turiu tam tikrą gidą.

Dažniausiai tie reiškiniai vyksta tik namie ir rečiau apie namą, kuriame gyvenu. Tai lyg ir tam tikrų sapnų rūšis - ir įprastuose sapnuose matau savo mirusius artimuosius, kurie su manimi pabendrauja, kartais būnu anksčiau gyventose vietose ar lankytuose objektuose.

Gana greitai po tėvo mirties jis man pasirodė per vakarinį snaudimą – tam būtinai reikalingas nesąmoningas letargas. Atėjo iš dangaus lyg iš kokio tolimo debesies ir priėjęs per savo kambarį kiek pabuvojo. Buvo su įprasta savo kasdiene apranga.

Man tai atrodo panašu lyg į kokį elektros reiškinį – lyg kamuolinį žaibą. Šiuo atveju aš buvau sunerimęs ir per snaudulį prašiau jo pasišalinti. Paprastai nubudus neįmanoma aptikti jokių to įvykio pėdsakų – tik prisiminimus.

Užeina tėvai, sesuo, girdisi, kaip jie vaikšto, ruošiasi – kažkokie kartais ir gedulo jausmą keliantys garsai. Kartais saugo per miegus, kad geriau pailsėčiau.

Būna ir kitų mirusių giminaičių. Tai toks paranormalus reiškinys lyg iš paralelinio pasaulio. Karais per jį pavyksta šį tą pasakyti, išgirsti, bet tai trunka neilgai.

Per sapnus kartais būna lyg kokie paslankiojimai pakeistuose biografijos įvykiuose, pasimatymai su matytais ir nematytais subjektais.

Atskiros temos naktiniuose sapnuose – mano buvusi tarnyba tarybinėje armijoje, valgyklos, studijos, ligoninės.

Dažnai būna visokie nesklandumai – armijoje nerandu kokios nors aprangos detalės, patiriu nestatinius santykius, atlieku papildomą tarnybą. Valgykloje dažnai niekaip negaunu pavalgyti dėl netvarkos eilėse. Studijose – niekaip nesiseka atlikti laboratorinių darbų, atsiskaityti dėstytojams.

Būna ir šokiruojančių dalykų, bet gana retai ir apie juos net nepatogu kalbėti.

Galima padaryti kai kuriuos apibendrinimus. Pirma, tai stipriai susiję su buvusiais įvykiais ir žmonėmis, kartais aiškiai jaučiamas kažkoks parežisavimas.

Kartą mamos balsas pasakė: "Kas mus čia šitaip reiškia?"

Po tų haliucinacijų dažnai jaučiuosi nualintas, nepailsėjęs, tarsi sumokėjęs pagalvės mokestį. Kartais tai atrodo lyg būtų susiję su aplinkiniais augalais, medžiais, pastatais. Pasitaiko apsilankymų ir gyvūnų sferoje.

Reikia pažymėti, kad sapnų realybė būna savotiškai iškreipta – kartais matosi kaip pro kokį fokusą, būna keisti perkėlimai, judėjimas atrodo netolygus.

Pasitaiko pavojingai košmariškų dalykų, jaučiasi, kad būnu ir su apsauga. Režisavimas gali ir bausti pagal dienos įvykius, bet tai būna primityviai išreikšta kaip pagal kokį karmos dėsnį.

Tokį nenatūralų sapnavimą lydi pastovus nepailsėjimas – lyg tai vyktų alkoholio ar kvaišalų terpėje. Dažnai atsigauti po nakties reikia pusės dienos, jei ne dar daugiau. Rytais jaučiasi lyg būtų pagirios, negaliu ilgai skaityti dėl kažkokio smegenų užslėgimo.

Nujaučiu, kad tai yra perdėtas ir nenatūralus dalykas. Analogijos tarp angelų ir velnių ir anapilio vėlių. Man tai viskas atrodo kaip kokia parodija, bet tai anaip tol nejuokinga, kai pagalvoju, kad šitaip ant kortos pastatytas ne vieno žmogaus gyvenimas.

Išvados jau susiklostę belieka jų siekti prieš tam tikrą nuolatinį pasipriešinimą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (58)