Visuomenės kiršinimo kampanija: kam naudinga, kad Lietuvoje nebūtų ginami vaikai?

Alkoholikų ir smurtautojų šeimos pagal savo patirtis augina tokius pačius piliečius ir jie užaugę renka mums politikus. Kitaip tariant, užaugink BAUDŽIAUNINKŲ kartą, ir jie rinks tik stiprios rankos politikus ir populistus. Žemo intelekto asmenys nesugeba realiai mąstyti, jie pasiduoda „gelbėtojų“ įtakai, o jeigu dar numeta jiems „apgraužtą kaulą“ iš jų pačių uždirbtų pinigų, tai priskiria nuopelną besigiriantiems „gelbėtojams“.

Įrodyta, kad vaikystėje mušti vaikai užauga baudžiauninkais, kietos rankos mylėtojais su savo fobijomis. Kas yra baudžiauninkas? Baudžiauninkas tai toks žmogus, kuris savyje turi gilų jausmą – įsitikinimą, kad jis nuo kažko priklauso. Priklauso nuo kažkieno malonės, priklauso nuo kažkieno nuomonės, ir t. t. Todėl labai svarbu, kaip mes auklėjame savo vaikus. Lietuva priklausė Rusijos imperijai, kurioje buvo didžiulė baudžiava, suformavusi mūsų mentalitetą. Deja, jis niekur nedingo.

Tėvai užmuša vaiką – priimamas įstatymas, tarnautojai paima vaiką – įstatymas taisomas. Kiek dar bus tokių proginių įstatymų, kad vaikai realiai augtų saugioje aplinkoje? Nesenas atvejis su 4 mėnesių mergaite, kuri buvo supurtyta ir kraujas išsiliejo į smegenis. Tai patvirtinimas, kad iš tokių tėvų vaikas turėjo būti paimtas dar prieš taip atsitinkant. Jei vaiko atžvilgiu yra įtariamas apleistumas, nepakankama priežiūra, psichologinis smurtas, blogas auklėjimas ir pan., tai jau ženklas, kad institucijos turi reaguoti. Lietuva nusisuka nuo vakarietiškų vertybių prie rytietiškų-sovietiškų. Tiek moterys, tiek vaikai Rusijoje gali tikėtis tik Dievo malonės, valstybė nusiplauna rankas. Lietuvoje siūlomos pataisos visiškai panaikina norą būti pilietiškais ir pranešti apie smurtą prieš vaikus. Juk šeima neliečiama, o žmogaus ir piliečio teisės paskutinėje vietoje.

Mums reikia imti iš pažengusių šalių pavyzdį. Norvegai puikiai žino, kad buvusių soc. bloko šalių žmonės užaugę prie „KIETOS RANKOS“ politikos ir kad lietuviai viena iš lyderiaujančių šalių alkoholio suvartojime, todėl Norvegijos institucijos ir toliau atims vaikus iš lietuvių emigrantų šeimų. Skandinavijos institucijos racionaliai dirba savo darbą. Jie nesitaiksto su smurto filosofija ir visokiais ten emocinio šlamšto pasiteisinimais, kaip tokiais, „nes aš taip pasakiau“ arba „mano vaikai ir man geriau žinoti“. Norvegams tai yra tušti plepalai. Jiems tai tik parodo, kad žmogus nesugeba civilizuotai bendrauti ir reikia imtis drastiškų priemonių. Žinau puikiai visas norvegiškas-lietuviškas istorijas su vaikų atėmimu – tos mamytės gali kiek nori savo pasakėles sekti, tiesos jose nėra nė lašo.

Pastaraisiais metais intensyviai demonizuojamos Lietuvos vaikų teises ginančios tarnybos. Užsuktas mechanizmas klaidinti ir kiršinti visuomenę. Ne veltui feisbuke organizuotai susivienijo grupė žmonių prieš šias institucijas. Lietuvos vaiko teisių tarnybos ir Skandinavija demonizuojami sąmoningai: neva grobiami vaikai, kuriamos absurdiškos istorijos apie pasiryžusių būti vaikų globėjais didelius pelnus, kompromituojamos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ir supriešinama vaikų teisių apsauga. Taip kuriama totalaus nepasitikėjimo atmosfera. Turėtume žinoti, kur sukurta didžioji dalis šių sąmokslo teorijų, kurių tikslas įtikinti rytų Europos valstybių piliečius apie pavojų, neva atsėlinantį iš demokratinės Europos, kuri „sugriaus jūsų šeimas, pagrobs ir tvirkins jūsų vaikus“.

Nestebina, kodėl buvo grasinama Dovilei Šakalienei. Grasinimais buvo norima užčiaupti šią vaikų teisių gynėją. Kažkam labai naudinga, kad Lietuvoje nebūtų ginami vaikai.