Augau Visagine. Tikrai patys gražiausi prisiminimai išlikę mano atmintyje. Visur miškai, ežerai, nerastumėte nei vieno daugiabučio, pro kurio langą nesimatytų bent viena pušelė. Automobilių tais laikais beveik nebuvo, kieme (kur dabar automobilių aikštelės) būdavo žaidimų aikštelės, kur žaisdavome futbolą... Ir nors dauguma žmonių buvo rusai, mums tai bendrauti nekliudė. Būdamas 100 proc. lietuvis, jau 5 metų galėjau susikalbėti su kitais vaikais rusiškai, kas man ir dabar gyvenime tikrai praverčia.
Pirmieji gyventojai buvo rusai, kadangi jie buvo apgyvendinti Visagine, kai pastatė IAE, o specialistų lietuvių nelabai buvo. Tais laikais jis (Visagino miestas) buvo turbūt geriausiai besivystantis miestas Lietuvoje. Maisto produktų ir kt. netrūkdavo ir kaip kitur žmonės eilėse dėl bananų nestovėjo. Žmonės turėjo darbą, neblogai uždirbdavo ir gražiai gyveno.
Žinoma, kaip ir visur, atsiras žmogus, kuris peikia savo valstybę, nori karo, nekalba ir nekalbės lietuviškai ir t.t. Tokių žmonių galime atrasti ir Vilniuje, ir Kaune ir bet kur kitur Lietuvoje, bet argi tai rodiklis, pagal kurį galime vertinti miestą?
Žmonės, atvykę į Visaginą, buvo rusai, „kolorado juostelės“ jiems nereiškia to paties, ką mums. Tai tas pats, jei rusai piktintųsi lietuvio herbu ar dar ko nors, nemaišykime istorijų. Kaip apskritai galima vertinti žmones, vieną kartą nuvykus į miestą ir su niekuo nepakalbėjus? Kodėl savotiškai įsižeidžiame, jeigu pasisveikino parduotuvėje rusiškai?
Ten daug rusų, todėl sveikinasi rusiškai. Miestas nėra didelis, todėl kai esi lietuvis ir tave vis tiek daugmaž tiek visos pardavėjos, tiek kirpėjos žino, sveikinasi su tavimi lietuviškai. Ir nebėra tos problemos, kuri buvo prieš 15-20 metų, kad lietuviškai pasiteiravus, tavęs nesuprasdavo.
Miesto architektūra nėra stebuklinga, bet viskas gerame stovyje, visi namai statyti kokybiški ir problemų nekyla. Miestas neturi nei vieno šviesoforo, padaugėjus mašinų buvo kiemuose įkurtos papildomos stovėjimo aikštelės, miestas švarus ir nestovi vietoje. Atnaujintas stadionas, teniso aikštynas, bus statoma nauja irklavimo bazė, yra baseinai, ir visi teiginiai, kad kažkas ten nori karo, yra absurdiški. Parankioti atsitiktiniai užrašai ant sienų tikrai nieko nereiškia, nuėjus Vilniuje į kokius Naujininkus iš jaunimo dar ne tiek galima būtų išgirsti.
Dėl investicijų – reikia tik pasidžiaugti, kad yra investuojama, o kad rusai, kinai ar dar kas nors – negi tai svarbu? Visa šia tema yra labai geras kūrinys kurį rekomenduoju pasiklausyti – „Jama&W“ – „Tamsiai šviesiai“.
Taigi, visiems siūlau nuvažiuoti ir pasižiūrėti, koks tai puikus ir tvarkingas miestas su nuostabia gamta. Ir žmonės draugiški. Taip – senesnioji karta gal ir nebemokės lietuvių kalbos, tačiau dirbantis jaunimas lietuvių kalbą moka ir šneka. Gražių artėjančių švenčių Jums.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo patirtį? Pasidalinti savo mintimis? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: