Deja, ne visada taip pavyksta. Kartais tiesiog nebelieka kitos išeities. Ir šiandien aš noriu kreiptis į žmogų, kuris mane įskaudino labiausiai. Savo vyro meilužę.
Mes su vyru kartu gyvename nuo jaunystės, skaičiuojame penkioliktus metus. Buvę ir šilto, ir šalto, bet santuoką laikiau sėkminga. Jis tobulas tėvas, geras vyras. Dėmesingas, draugiškas, apie viską pasitariame, kartu planai, reikalai... Ir kaip moteriai dėmesio man netrūko - tai saldainių parneša, tai kokia proga gėlių. Gyvenau laiminga.
Bet šiemet jis perėjo dirbti į naują kompaniją ir joje atsirado kolegė. Ta kolegė jam nuo pat pradžių rodė dėmesį. Esu pastebėjusi, kad parašo jam per darbo pokalbių programėlę, vyras ir pats pasakojo, kad tai kavos darbe kartu išgeria, tai šiaip pabendrauja.
"Kaip malonu, kad naują žmogų taip dėmesingai priima, bent turiu su kuo pabendrauti", - sakydavo jis. Naivuolis. Nuo pat pradžių turėjo būti aišku, ką ji rezga.
O ji akivaizdžiai norėjo įlįsti į šeimą. Vyro pareigos geros, jis ir pats išvaizdus, aukštas vyriškis, ir nebe dvidešimtmetis, tai finansinė padėtis stabilesnė.
Kuo ne laimikis? O tie vyrai, žinote, kaip yra - apie keturiasdešimtmetį pradeda ieškoti naujų gyvenimo prasmių, svarstyti, ar yra suprasti šeimoje ir panašiai... Daug nereikia, kad tokį žmogų užkabintum. Va dar naujas darbe - atėjo, parodei dėmesio ir jau esi geriausia draugė.
O nuo geriausios draugės iki lovos vienas žingsnis... Iš pasikeitusio vyro elgesio supratau, kad kažkas vyksta, o kas - jis man pats prispaustas pasakė. Jau porą mėnesių su ja slapukavo...
Sužinojusi visą tiesą patyriau daug skausmo. Nemeluosiu, išlaikyti santuoką tokiu etapu yra vienas skaudžiausių dalykų, kuriuos patyriau gyvenime. Mes su juo susitarėme, kad kolegės turi nelikti paveiksle. Nebebendraus, užbaigė visus ryšius.
Bet kur buvusi, kur nebuvusi, ji vėl lenda. Ne taip akivaizdžiai - kartais, mačiau, parašo "ale" su darbo reikalu, kartais pasiūlo jam kokius mokymus. Suka ratus toliau. O tas ir atsako. Vyrą irgi suprantu, negali dabar su viena iš kolegių atriboti sienos, kaip tai atrodys darbe? Keisti darbą dėl kažkokios k. irgi ne išeitis, jau pakankamai daug ji ir taip pridarė.
Bijau, kad toliau bendraudama ji vėl jį įvynios. Tad norėčiau kreiptis į ją tiesiogiai.
Žinau, kad skaitai šį portalą. Jei turi bent krislą sąžinės, tikrai pažinai save šiame pasakojime. Dar nepasidarė gėda? Paskaityk komentarus feisbuke ir suprasi, ką žmonės mano apie tokias, kaip tu.
Bet aš čia ne pliektis noriu. Turiu tau vieną prašymą. Tik vieną. Palik mano vyrą ramybėje. Jis pasitraukti nuo tavęs neturi galimybės dėl darbo. Bet nori to, patikėk. Mūsų šeima yra tvirta ir tu jos neišardysi.
Apgailestauju, jeigu turėjai tokių iliuzijų. Dabar - tiesiog atstok, eik prie kitų. Pamatysi, pasaulyje dar daug vyrų, kuris nors jų tikrai tau tiks. Tik nevok mano. Nes tau tai gal azartas, pinigų paieškos ar simpatija, o man - gyvenimo meilė. Atstok.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt
