Skausmas. Neviltis. Nenoras gyventi. Užsiskleidimas savyje. Visi šie žodžiai apibūdina savijauta, kai patiriame patyčias. Mes jau labai daug apie tai kalbėjome ir išklausėme labai daug nuomonių. Bet labai retai pažvelgiam į tai iš žmogaus, patyrusio tai, pusės. Kaip retai mes pasikalbame su tuo žmogumi...
© Shutterstock nuotr.

Bet kai jo nebelieka, tarsi prabundame ir suvokiame, kad padarėme didžiulę klaidą. Mes nenorime išgirsti skaudžios tiesos, retai neužsimerkiame prieš kito žmogaus dvasinį skausmą. Ne vienas iš mūsų tik nusijuokiame, kai pradedama pasakoti apie patyčias ir patirtą fizinę ar psichologinę prievartą. Ir tikrai labai retai padedame tiems žmonėms. Bet kodėl? Tai gėdinga? Tai sunku? O gal tiesiog tam neturime laiko? O gal nenorime matyti tokių žmonių, nes jie neatitinka kažkokių standartų?

Mano nuomone, priežastis viena – mums labai patinka iš jų dar labiau pasišaipyti. Tai tiesa. Tikra ir neginčytina tiesa. Kodėl aš taip sakau? Mes pažvelkime į tai, kas dedasi aplink mus. Jei vienas žmogus kažkuo neįtinka kitam, tai ilgainiui jis taps priešu ir kitiems. Jei mes pamatome, kad šalia mūsų yra silpnesnis žmogus, mes tikrai jo neginame, bet pasistengiame, kad apie visus „smagumus“, susijusius su juo, sužinotų kuo daugiau žmonių.

Jei kažkas šalia šaiposi iš žmogaus, tai ir mes drąsiai iš jo šaipomės, nes tada tampame tos „kietos“ visuomenės nariais. Jei per televiziją iš kažko šaiposi, mes tikrai nesistengiam pažvelgti į tai blaiviai ir suvokti, ar tai teisybė. Bet kodėl mes negalime būti kitokie? Kodėl negalime apginti to žmogaus ir pasakyti, kad gana? Užteks? Kodėl mes nesuvokiame, kad šaipytis iš neįgalaus žmogaus, rasės, tautybės, seksualinės orientacijos, nėštumo ir kitų dalykų yra žema ir amoralu? Kodėl mes taip retai suvokiame, kad žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, sergantis cerebriniu paralyžiumi ar turintis Dauno sutrikimą yra nekaltas, kad toks gimė? Kodėl mes negalime prieiti prie sergančio vaiko ar suaugusiojo ir pasakyti: „Tu nuostabus žmogus, nepamiršk to“?

Man, kaip kentusiam patyčias visą gyvenimą, labai sunku suvokti, kur yra tos žmogaus žiaurumo priežastys. Ar jūs kada pagalvojote, kaip jaučiasi tas žmogus? Ar kada mėginote pamąstyti, kaip jaučiasi neįgalusis, varstomas pasišlykštėjimo kupinų žvilgsnių? Ar kada pagalvojote, ką jaučia vaikas, apstotas būrio kitų vaikų ir užgauliojamas įvairiausiai žodžiais? Ar kada susimąstėte, kaip jaučiasi žmogus, gyvendamas taip, lyg jis būtų lageryje?

Mes visada nori, kad mus suptų žmonės tarsi iš žurnalo viršelių, kad visi būtų gražūs, turtingi, protingi ir madingi. Bet retai norime, kad šalia mūsų būtų kitokie. Kodėl mes neduodame tiems žmonėms vilties? Kartais tiek nedaug tereikia, kad prikeltume žmogų naujam gyvenimui. Kad nuvytume tuos sielos demonus ir priverstume žmogų pamiršti savo skaudulius ir nepriimti skaudžių ir kartais lemtingų sprendimų. Būkime pakantūs vienas kitam. Esame reikalingi šiam pasauliui, kad ir kokie mes būtume. Tikėk ir tavimi patikės.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo mintimis ar patirtimi? Galite papasakoti, kaip kovojote su patyčiomis, pasidalinti žiniomis, kaip jas įveikti? Tai galite padaryti žemiau arba rašydami el.paštu pilieciai@delfi.lt:

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mylimasis parsivedė gyventi pas motiną – tai buvo didžiausia klaida (21)

Mane mulkino apie 17 metų, gyvenome pas vaikino motiną, kiti broliai sakė, tik ne bendrame kieme,...

Studentą stebina dėstytojų nepagarbus elgesys prestižiniame Lietuvos universitete (34)

Viename prestižiniame Lietuvos universitete, kuris giriasi aukštos kokybės studijomis ir...

Neištikimybė su vyresne moterimi atvėrė akis – pagailo jos vyro (160)

Mano ankstyvoje, labai žalioje jaunystėje buvo tokia istorija. Kažkada buvau studentas,...

Siunčia jautrią žinutę tėvams: ši liga labai apgaulinga (50)

Aš esu jauna. Man tik 16. Nesu patyrusi labai daug. Ir negaliu mokyti žmonių gyventi... Bet... Yra...

Naujininkai: nespręskime apie knygą pagal viršelį (36)

„Naujasis pasaulis“ – XIX a. antroje pusėje šis Vilniaus priemiestis, jau pasižymėjo...

Top naujienos

Amerikiečių Lietuvoje suerzinti Kremliaus ruporai pratrūko: jūs patys prisiprašysite (1038)

Kelios milžiniškos JAV vadovaujamos pratybos Baltijos šalyse, didesnis Aljanso matomumas regione,...

Orai: viltis laukiantiems lietaus ir išvargintiems karščių (6)

Savaitės pradžioje tęsis itin karšti orai , tačiau nuo antradienio sulauksime pokyčių. Tuo...

Neįprasta ūkininko pasiūla: juodą darbą padarys už jus, beliks tik mėgautis (20)

Klaipėdos rajone, Dituvoje, gyvenantis ūkininkas Vytautas Zapalskis su šeima raugina viską, ką...

Brazilijos vartininkas pralinksmino „Liverpool“ fanus: pirkite jį greičiau! (1)

Brazilijos rinktinė pasirodymą pasaulio futbolo čempionate pradėjo netikėtai sužaisdama...

Horizonte – pensijų krizė? Pagal kokią formulę gali būti ilginamas pensinis amžius (149)

Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali...

Rimvydas Valatka. Misija nuskinti konservatorius, o Lietuvą paleisti be kelnių (622)

Nudegusi pirštus Prezidentė nusivylė savo pačios šūkiu – atverti politinę sistemą...

Policija parodė, kas nutinka tiems, kurie nori iš sostinės į Klaipėdą nuvykti per valandą (108)

Noras per valandą iš Vilniaus nulėkti iki Klaipėdos , anot pareigūnų, labai brangus. Lietuvos...

Žilvinas Grigaitis greitąja išgabentas į ligoninę: nemalonias pasekmes jaus dar ilgai (229)

„Po fantastiško savaitgalio ryto sportas baigėsi kelione greitosios automobiliu į ligoninę....

Šveicarai sustabdė Brazilijos rinktinę su Neymaru (171)

Sekmadienio vakarą Rostovo stadione savo kelią 2018 metų pasaulio futbolo čempionate pradėjo...

Perspėjimai tiems, kurie darbo kompiuterį naudoja asmeniniams reikalams (6)

Šiais laikais daugelis įmonių aprūpina savo darbuotojus įvairiausiais darbui reikalingais...