Skausmas. Neviltis. Nenoras gyventi. Užsiskleidimas savyje. Visi šie žodžiai apibūdina savijauta, kai patiriame patyčias. Mes jau labai daug apie tai kalbėjome ir išklausėme labai daug nuomonių. Bet labai retai pažvelgiam į tai iš žmogaus, patyrusio tai, pusės. Kaip retai mes pasikalbame su tuo žmogumi...
© Shutterstock nuotr.

Bet kai jo nebelieka, tarsi prabundame ir suvokiame, kad padarėme didžiulę klaidą. Mes nenorime išgirsti skaudžios tiesos, retai neužsimerkiame prieš kito žmogaus dvasinį skausmą. Ne vienas iš mūsų tik nusijuokiame, kai pradedama pasakoti apie patyčias ir patirtą fizinę ar psichologinę prievartą. Ir tikrai labai retai padedame tiems žmonėms. Bet kodėl? Tai gėdinga? Tai sunku? O gal tiesiog tam neturime laiko? O gal nenorime matyti tokių žmonių, nes jie neatitinka kažkokių standartų?

Mano nuomone, priežastis viena – mums labai patinka iš jų dar labiau pasišaipyti. Tai tiesa. Tikra ir neginčytina tiesa. Kodėl aš taip sakau? Mes pažvelkime į tai, kas dedasi aplink mus. Jei vienas žmogus kažkuo neįtinka kitam, tai ilgainiui jis taps priešu ir kitiems. Jei mes pamatome, kad šalia mūsų yra silpnesnis žmogus, mes tikrai jo neginame, bet pasistengiame, kad apie visus „smagumus“, susijusius su juo, sužinotų kuo daugiau žmonių.

Jei kažkas šalia šaiposi iš žmogaus, tai ir mes drąsiai iš jo šaipomės, nes tada tampame tos „kietos“ visuomenės nariais. Jei per televiziją iš kažko šaiposi, mes tikrai nesistengiam pažvelgti į tai blaiviai ir suvokti, ar tai teisybė. Bet kodėl mes negalime būti kitokie? Kodėl negalime apginti to žmogaus ir pasakyti, kad gana? Užteks? Kodėl mes nesuvokiame, kad šaipytis iš neįgalaus žmogaus, rasės, tautybės, seksualinės orientacijos, nėštumo ir kitų dalykų yra žema ir amoralu? Kodėl mes taip retai suvokiame, kad žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, sergantis cerebriniu paralyžiumi ar turintis Dauno sutrikimą yra nekaltas, kad toks gimė? Kodėl mes negalime prieiti prie sergančio vaiko ar suaugusiojo ir pasakyti: „Tu nuostabus žmogus, nepamiršk to“?

Man, kaip kentusiam patyčias visą gyvenimą, labai sunku suvokti, kur yra tos žmogaus žiaurumo priežastys. Ar jūs kada pagalvojote, kaip jaučiasi tas žmogus? Ar kada mėginote pamąstyti, kaip jaučiasi neįgalusis, varstomas pasišlykštėjimo kupinų žvilgsnių? Ar kada pagalvojote, ką jaučia vaikas, apstotas būrio kitų vaikų ir užgauliojamas įvairiausiai žodžiais? Ar kada susimąstėte, kaip jaučiasi žmogus, gyvendamas taip, lyg jis būtų lageryje?

Mes visada nori, kad mus suptų žmonės tarsi iš žurnalo viršelių, kad visi būtų gražūs, turtingi, protingi ir madingi. Bet retai norime, kad šalia mūsų būtų kitokie. Kodėl mes neduodame tiems žmonėms vilties? Kartais tiek nedaug tereikia, kad prikeltume žmogų naujam gyvenimui. Kad nuvytume tuos sielos demonus ir priverstume žmogų pamiršti savo skaudulius ir nepriimti skaudžių ir kartais lemtingų sprendimų. Būkime pakantūs vienas kitam. Esame reikalingi šiam pasauliui, kad ir kokie mes būtume. Tikėk ir tavimi patikės.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo mintimis ar patirtimi? Galite papasakoti, kaip kovojote su patyčiomis, pasidalinti žiniomis, kaip jas įveikti? Tai galite padaryti žemiau arba rašydami el.paštu pilieciai@delfi.lt:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

(Ne)receptinių vaistų skandalas paskatino pasidalinti istorija: jau ir taip daug ištvėriau (135)

Migrena sergu neseniai, bet labai daug ištvėriau ir dar daug laukia. Norėčiau pasidalinti savo...

Padėtis Lietuvoje išvedė iš kantrybės – pasiūlė tapti Vokietijos dalimi (391)

Pripažinkime, mums nepavyko. 27-erius metus puoselėta Lietuvos idėja, kurią intelekto nesužalotos...

Barto istorija atskleidė ir kitą pusę: aukštą socialinį statusą turintis žmogus irgi pažeidžiamas (106)

#metoo akcija i viešumą iškėlė ne tik garsaus režisieriaus galimai savo statuso piktnaudžiavimu...

Ilgai tylėjo apie nepadorų kaimyno elgesį: jis visiems atrodė idealus vyras ir tėtis (226)

Ką pasakyti mažai mergaitei, paauglei, suaugusiai moteriai, jei į jos kūną kas nors kėsinasi?...

Emigracijos stabdymo iniciatyvos: kalbama tik apie perspektyvius jaunuolius, o kiti pamirštami (210)

Kad ir kaip madinga šiandien kalbėti apie emigracijos stabdymą, imituoti įvairias iniciatyvas, kad...

Top naujienos

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (90)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (140)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (3)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (106)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (14)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (183)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (228)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (134)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (117)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...

Mažeikiuose perėjoje mirtinai sužalota moteris, įtariamo vairuotojo ieško policija (29)

Sekmadienio vakarą Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, perėjoje, rasta automobilio mirtinai...