Neseniai kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys kreipėsi į žmones: „Tai, kas vyksta su kalėdinėmis eglutėmis tikrai mūsų nepuošia, bet aš šiandieną nesiruošiu nieko kaltinti. Galbūt paprašyčiau tų žmonių, kurie dar ruošiasi važiuoti ir sudaryti kamščius kalėdinių eglučių link, pabandyti kartu šeimose, su vaikais, įsigilinti į tų švenčių esmę, pajausti jų tikrąjį, dvasinį turinį, ir gal prieš išvažiuojant iš namų parašyti du laiškus. Vieną laišką parašyti mūsų medikų bendruomenei, nes jie kiekvieną dieną mato mirštančius žmones. O kitą laišką parašyti tam įsivaizduojamam vaikui, kurio tėvai arba seneliai negali atvežti prie tos eglutės, nes jie mirė. Žmonės miršta.“
Ką gi, neleidžia važiuoti į užsienį – gerai, sėdime Lietuvoje. Neleidžia eiti į parduotuves, koncertus, teatrus, lankyti senelių – viskas suprantama. Bet, atsiprašau, pažiūrėti į eglutę pro automobilio langą, kad ir spūstyje – turbūt yra vienintelė likusi pramoga. Tačiau ir dėl jos esame kaltinami. Kodėl?
