Tačiau, kad ir kaip būtų paradoksalu, man teko su tuo susidurti. Ir ta patirtis mane privertė pakeisti nuomonę apie antgamtinius reiškinius.
Gyvenu sename name, Vilniaus centre. Kartu su manimi gyvena ir namo savininkas, kuris yra pasakojęs apie antgamtinius reiškinius tame name. Tuomet tik nepatikliai klausiausi jo pasakojimų. Sakydamas, jog taip nebūna.
Ir vieną vėlų vakarą tai prasidėjo... Išgirdau trinktelėjimą ir atidaręs duris iš pradžių neatkreipiau dėmesio. Mano dėmesį atkreipė savininkas, kuris paklausė, kaip laikrodis atsidūrė ant žemės. Jis jį užkabino ant sienos šalia mano kambario durų. Išsiskirstėme po kambarius. Laikrodis taip krito apie tris, keturis kartus. Bet maniau, kad galbūt blogai užkabintas buvo. Maža dėl ko gali nukristi laikrodis.
Vėliau, tą patį vakarą, išgirdau stiprų trenksmą vonios kambaryje. Pamaniau, kad namo savininkas ką nors numetė. Išėjau pasižiūrėti... netrukus ir savininkas išėjo iš kambario pasižiūrėti kas sukėlė tą triukšmą. Nustebę žiūrėjome kaip metalinis puodas, kuris stovėjo virtuvėje ant viryklės, gulėjo vonios kambaryje. Klausėme vienas kito ar nenumetėme to puodo kuris nors iš mūsų.
Kai puodas krito antrą kartą, pasidarė nejauku... įsitempęs klausiausi, ar tai ne kvailas namo savininko pokštas, norint mane įtikinti paranormalių reiškinių egzistavimu. Bet buvo visiškai tylu kai išgirdau bėgantį vandenį vonioje. Staigiai atidariau duris, tačiau vonioje nebuvo nieko.
Įprastai visada girdžiu kai atidaro savo kambario duris namo savininkas. Jis nemoka jų tyliai atidaryti ar uždaryti. Kaip ir vaikščioti. Visada garsiai... Bet tą vakarą šeimininkas buvo savo kambaryje.
Ant viryklės stovėjo arbatinukas su švilpuku, kuriam užkaitus pradėdavo švilpti. Tą vakarą ir arbatinukas buvo užkaistas ne vieną kartą. Tik dujiniai degikliai buvo įjunkti visi iš keturių trys veikiantys.
Buvau tikras, kad tai kas dedasi galima logiškai paaiškinti.... maniau, jog tai namo savininkas kvailioja. O jis manė, kad tai aš.
Kai prieangyje užsidegė mano striukė, buvau tikras, jog tai savininko darbas, nes tuo metu jis rūkė. Ir pradėjo šaukti. Išėjęs pamačiau, kad dega mano striukė... iškart ją išmečiau į lauką, kad nekiltų gaisras.
Namo šeimininkas dievagojosi, kad tai ne jo darbas. Kai pradėjau sakyti, kad baigtų šitas nesąmones.
Akimis nulydėjau namo savininką į kambarį, girdėjau, kaip užsidarė jo durys. Pats nuėjau į kambarį ir įdėmiai klausiausi ar savininkas nebando tyliai išeiti iš kambario... bet nieko... tylu...
Kai vėl pasigirdo metalinio puodo garsas vonios kambaryje. Atidariau duris, tuo pat metu duris atidarė ir namo savininkas. Priešais mano duris ant grindų stovėjo šeši puodeliai su lėkštutėmis išdėlioti ratu. Tie puodeliai įprastai stovėjo ant lentynos šalia mano kambario. Apstulbę žiūrėjome į tuos puodelius...
To vakaro įvykiai ilgai nedavė ramybės man. Vis kirbėjo mintis, kad tai netikra, dirbtina...
Ir kai po kurio laiko man būnant namie vienam, vėl pasigirdo verdančio arbatinuko garsas ir išėjęs pamačiau degant visus dujinius degiklius, nebeliko abejonių, kad kažkas antgamtiško vyksta tame name.
Po to laiko vis pasitaikydavo atidaryto šaldytuvo cypimas, degantys dujiniai degikliai ar vandens čiurlenimas...
Visa tai baigėsi, kai šventu vandeniu buvo pereita per namus... Visa tai, kas vyko tame name, aš negaliu paaiškinti loginiu mąstymu.
Ir kas gali paneigti, kad anapusinis pasaulis neegzistuoja?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!