Anksčiau šiuo maršrutu važinėjo mikriukas, kuriame sėdėdavo vienas ar keli keleiviai, o įsivaizduokite nuolat zujantį tuščią autobusą? Kas tikrina jo užimtumą? Jei tikrintų, seniai būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Tai tik pora krypčių, kuriomis tenka keliauti. Akivaizdu, kad keleivių srautų niekas nestebi ir niekam nerūpi, juk mokėti iš savo kišenės už degalus ir mašinų dėvėjimąsi viešojo transporto įmonės ponams nereikia. Regis, nei ekonomija nei miesto oro švara šiam savivaldybės padaliniui nerūpi. Tikri miesto šeimininkai daugelyje Vakarų šalių rodo pavyzdį patys važinėdami visuomeniniu transportu arba dviračiu, kaip kam patogiau.
Kad didžiulės savivaldybės padalinio skolos Vilniaus viešojo transporto įmonės vadovo Gintaro Nakučio pečių nespaudžia, man rodo ir kiti faktai. Jis važinėja tarnybiniu automobiliu, pasiaiškindamas, kad už jo nuomą moka per mėnesį 180 Lt. Apmaudu, kai sostinės kultūros darbuotojai skursta, o viešojo transporto tarnautojai įmonės automobilį nuomojasi už labai simbolinę kainą. Gal ir policininkai ar gaisrininkai galėtų savivaldybės įstaigose panašia paslauga pasinaudoti, juk jų darbas labai atsakingas, rizikingas ir labai mažai apmokamas.
Kai vieni sunkiai dirba ir skursta, kiti ir pramogauja nemokamai. Sėdėdami prie skolintų pinigų maišo pernai Vilniaus viešojo transporto vadovai sau surengė šventę už įmonės pinigus: su šeimomis 10 dienų vyko slidinėti bendrovės transportu, o vairuotojai gavo komandiruotpinigius. Išvyka tąkart skolų spaudžiamai bendrovei kainavo 10 tūkst. Lt. Kai transporto startegija nerūpi, belieka apie pramogas svajoti.
O veikti ir tobulinti yra ką. Zujantys autobusai nesumažino automobilių srautų, spūstys kaip buvo taip ir yra, gal net didesnės, o kontrolierių raudoni autobusiukai toliau šiurpina keleivius savo grubiu elgesiu. Ir nieduok Dieve, jei pamiršai, ar kur palikai bilietą, neišsiprašysi niekaip. Radus tariamą zuikį, visi keleiviai įskaitant ir netikrintus, pamirštami o tariamas zuikis su visa tikrintojų kompanija keliauja į raudoną autobusiuką. Tokį vaizdą dažnai tenka matyti, jei tik pavyksta aptikti įtariamąjį, nesusimokėjusį už kelionę.
Nemalonu, kai tas pats autobusas vieno maršruto metu tikrinamas po tris keturis kartus. Tik spėk rodyti Vilniečio kortelę. Ar čia tokia įdomi taktika specialiai pasirinkta, ar chaotiško tikrinimo rezultatas? Atrodytų, nesunku parodyti Vilniečio kortelę, tačiau kontrolierių veideliai kiekvienąkart sukelia stresą, o jį patirti tris keturis kartus vienoje kelionėje, jau per daug. Siekdamas prisidėti prie miesto kultūros ir aptarnavimo tobulinimo negaliu nepaminėti to fakto, kad dažnai Plytinės stotelėje, kur autobusai ir troleibusai ilsisi, nes čia daugumos maršrutų pabaiga, į troleibusą tenka įlipti kaip į rūkyklą.
Tiek prirūkyti troleibusai, kad nėra kuo kvėpuoti. Nejaugi sunku vairuotojui pabaigus maršrutą išlipti iš troleibuso ir parūkyti lauke? Sveiko miesto titulo siekiantis Vilnius dėka tokių vairuotojų eina atvirkščia kryptimi. JAV užtektų paskambinti policijai ir toks vairuotojas būtų iš karto nubaustas arba net atleistas iš darbo. Pas mus tai matyt ne problema. Tačiau keleiviui išlipti iš troleibuso prasmirdusiam dūmais ir skaudančia galva nėra džiugi dienos pradžia. Suprantu tuos, kurie sako - „nešvaru, smirdi”, todėl visuomeniniu transportu nevažinėja. Miesto transporto ir jo darbuotojų kultūra turėtų rūpėti ir Vilniaus viešojo transporto komandai, nes tai viena iš jų darbo krypčių. Reikia ne tik pasididinti algas, bet ir dirbti, siekiant švaraus, sveiko ir komfortiško keleivių aptarnavimo, tuomet ir šių gerokai padaugės visuomeniniame transporte.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Susidūrėte su viešojo transporto bėdomis? Norite pasidžiaugti šia sistema? Pasidalinkite savo pasakojimu el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Viešasis transportas“