Vis dar labai daug mūsų visuomenėje gyvenančių žmonių mano, kad šuo, tai gyvūnas, kurio paskirtis turėti savo aptvarą kieme, saugoti namus ir kartas nuo karto būti paleistam palakstyti po pievas. Taip, šaunu, kai šuo turi didelį kiemą. Tačiau, daugelis žmonių, kurie augina šunis, neturi galimybės gyventi namuose su kiemais. Čia ir atsiranda miesto šuo. Betoninių džiunglių šuo. Labai gera, kai eini ir matai, kad vis daugiau kavinių, barų ant savo durų turi žalios pėdutės lipduką, kuris reiškia, jog ši vieta draugiška gyvūnams. Vilnius tikrai draugiškas šunims, bet kokia situacija kitur?
Vis girdžiu, perskaitau feisbuke, kad vienas ar kitas miestas turi kavinukę, kur šunys mielai laukiami, bet tokių vietų mažai. Grįžusi į savo gimtąjį miestą trykštu begaliniu noru čiupti savo labradoro retriverį ir lėkti į miestą pasivaikščioti ne po krūmus ir brūzgynus, o tiesiog vaikštinėti miesto gatvėmis, mėgautis miestu, tačiau čia suprantu, kad situacija kitokia, žmonės labai nepatenkinti. Na, žinoma, ne visi, bet dauguma, nesupranta, kaip tokio dydžio šuo išvis gali vaikščioti miesto gatvėmis, pikti žvilgsniai, kurie nulydi mus, o dar blogiau komentarai, kurie kartais tikrai skaudina, gadina net pačią geriausią nuotaiką ir tuomet svajoji bėgti iš čia, pabėgti ten, kur būsime laukiamimi.
Daugelis miestų kavinių giriasi, jog turi žalią pėdutę ant savo durų, bet jeigu viena ar kita vieta turi pėdutę, tai dar nereiškia, jog mielai ten jus ir priims. Net ir prisėdus kurioje nors vietoje aptarnavimas suprastėja, nes tu atėjai su šunimi. Didelis šuo guli po stalu, tiek tereikia, kad į tave jau žiūrėtų kitaip. Nežinau, ar žmonės mano, kad šunys purvini gyvūnai, gyvena kažkokia praeities nuostata, kad šuo tai „būdos“ šuo, bet manau, kad žmonėms labai trūksta bendro supratimo, trūksta švietimo apie tai, kad šuo nėra sukurtas tik saugoti, draskyti, kąsti ar kitaip žaloti aplinką.
Tikriausiai vienas iš aspektų, kuris parodo, jog žmonėms trūksta švietimo apie šunis yra toks, kad žmonės bijo didelių šunų, o pamatę mažą šunį, jie mano, jog viskas gerai, vedžiok savo nykštukinį pinčerį, jis mažas, jokios žalos nepadarys, bet nesuvokia, kad maži šunys daug agresyvesni nei dideli, tylūs šunys, kurie dideli tik savo ūgiu. Nuo šuns dydžio nepriklauso jo agresyvumo lygis, kartais jaučiuosi, kad veduosi šalia savęs ne šunį, o rudąjį lokį, nes daugelis žmonių tiesiog apeina aplink mus trisdešimties metrų spinduliu. Žmonės, turėtų suprasti, kad šuns elgesys priklauso nuo jo socializacijos lygio, nuo gaunamos meilės iš savo šeimininkų, nuo dresūros pamokų. Nemanau, kad žmonės vedasi savo agresyvius šunis, kurie tikrai galėtų pridaryti žalos į miestą. Šitame straipsnyje turiu omenyje tuos žmonės, kurie su savo šunimi yra geriausi draugai, kurie keliauja, bėgioja, slidinėja, važinėja dviračiu ir šuo tam žmogui tiesiog yra neatsiejama gyvenimo dalis.
Kalbu apie tuos, kurie priversti išeiti iš vienos ar kitos vietos dėl tokių žmonių, kurie mano, kad šuo tai tik purvinas gyvūnas. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau renginių, kuriuose galima atsivesti savo draugą. Taip, draugą, nes, manau, šuo yra žmogaus draugas, kuris visada nori būti šalia.
Europos miestuose tikrai šunys yra sutinkami svetingiau, lietuviai gyvena nuostatomis jog jei šuo didelis, būtinai pridarys žalos. Gal laikas tai pamiršti?
Suprantu, kad yra žmonių, kurie bijo šunų, dėl tam tikrų galbūt psichologinių nutikimų, bet tai yra tiesiog baimė, galbūt laikas ją įveikti?
Yra pilną straipsnių apie tai, kaip šunys gerina žmonių sveikatą, savijautą, kaip žmogus nusiramina, kai šalia turi šunį, tad jei turite šunų baimę, dirbkite su savimi ir šia baime, nes daug ką prarandate.
Taigi, didelis šuo tai ne grobuonis, kuris jus nori suvalgyti, o šuo, kuris didelis savo ūgiu, bet iš tikrųjų tik nori užlipti ten, kur nebetelpa ir gauti meilės, tad skleiskite meilę. Greit atšils, tad čiupkite savo šunis, dviračius ir lėkite miesto gatvėmis laisvi.
O tiems, kurie neturi šuns, palinkėčiau į tokius žmones aktyviai leidžiančius laiką su savo šunimis žiūrėti su mažesne panieka ir tiesiog nusišypsoti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.