Tačiau toli gražu nesu šaltakraujė – aistros ir gyvenimo džiaugsmo man galėtų pavydėti ne viena.
Kaip jau spėjote susidaryti nuomonę, esu žinanti ko nori ir kaip tai gauti moteris. Galbūt tai jus išgąsdino, galbūt sukėlė pavydą, o gal tiesiog nekantraujate skaityti toliau...
Metas supažindinti su antruoju smuiku mano laiške – Vyru. Rašau iš didžiosios, mat pati jį išskyriau iš milijonų kitų – susisaisčiau šventais santuokos saitais.
Kai kitos galvojo apie baltą suknelę, puokštes ir svečių skaičių, mane kamavo abejonės.
Turėjau gerą darbą, gyvenau aktyvų gyvenimą... Vyriškosios lyties dėmesiu taip pat nesiskundžiau. Faktas, kad reikės apsistoti ties vienu, mane kiek gąsdino. Juk kol geros mergaitės renkasi tarp saldainio ar kekso, aš imu abu...
Persikelkime į laiką po vestuvių, gal trečią ar ketvirtą mėnesį. Medaus mėnesio aistros ataušo ir vėl pajutau pažįstamą alkį... Tačiau, kaip jau minėjau, Vyras, kuris dabar buvo mano teisėtas sutuoktinis, buvo išties manęs vertas patinas... Nesinorėjo jo išduoti. Ir vis dėlto... Nerami siela padarė savo.
Taigi.
Vieną vienintelį kartą, netrukus po vestuvių sugriešijau. Pirmą ir paskutinį sykį. Kodėl paskutinį? Nes pagavau save galvojančią apie savo Vyrą – ir ne kaltai, o būtent jo paveikslas mintyse užkaitino kūną, pilkai glamonėjamą vienkartinio bevardžio...
Kartais galvoju, kad galėčiau parašyti knygą apie savo gyvenimą – pilną audrų ir potvynių, atoslūgių ir... galutinio tikslo – ramaus uosto.
Taip, vieną kartą buvau su Kitu. Tik tam, kad suprasčiau, jog Šis – Tas Vienintelis, ir joks Kitas jo niekada nepakeis.
Artimiausi draugai žino apie tai. Mačiau smerkimą jų akyse, tačiau man nesvarbu. Tai mano gyvenimas, ir žinau, jog elgiuosi teisingai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Visi greiti teisti... Pasmerkti... Niekinti... Tegul kiekvienas atsisuka į save... Švento nerasime. Juk turime jausmus, širdį ir gyslomis kraujas, o ne šaltas vanduo teka... Ir, būna, chemija suveikia“ – šie DELFI diskusijų skiltyje išsakyti komentatoriaus žodžiai tikriausiai artimi kiekvienam, bent kartą tyčiomis ar ne nusižengusiam visuomenėms normoms, ką galima ir ko negalima daryti įsimylėjus.
Ne paslaptis – visko nutinka, pamažu blėstant santuokinei meilei ar ilgą laiką ieškant to vienintelio ar vienintelės. DELFI skaitytojai yra dalijęsi įvairiomis tokiomis patirtimis: trumpalaikis romanas nesugriovė santykių, o liko maloniu prisiminimu; atsiradusi meilužė susilpnino pasitikėjimą; paplūdimyje prasidėjęs romanas išaugo į didžiulę meilę.
Kviečiame pamiršti stereotipus ir papasakoti apie nuotykį, kuris jums tapo svarbiu prisiminimu, kaip reikėtų elgtis ar nesielgti. Atvirai pasidalinkite savo patirtimi, kurios negalite pamiršti. Kaip baigėsi jūsų trumpalaikis romanas? Gal taip, pavyzdžiui, atradote savo mylimąjį? O gal atvirkščiai – turite griežtą nuomonę ir norite ją išsakyti, jaučiatės nukentėjęs dėl laisvo partnerio požiūrio į santykius?
Jūsų istorijas publikuosime anonimiškai – vienam iš Jūsų pažadame įspūdingą prizą: 100 eurų vertės „Laisvalaikio dovanų“ čekį! Konkursas tęsiasi iki balandžio 19 d. Savo laiškus galite siųsti el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Nuotykis“ arba spausdami pilką mygtuką čia (nepamirškite nurodyti el. pašto adreso tekste, kurio kiti nematys).