Dažnai jaučiu baimę, kuria norėčiau pasidalinti. Gal pradėsiu nuo to, kad visuomenę itin dažnai pasiekia įvairios naujienos – atpigo nafta, paauglė susilaukė trynukų, audra užliejo paplūdimį, kokios nors garsenybės dekoltė viliojo vyrų žvilgsnius.... Visa tai – niekis.
Rugsėjo 11-osios išpuolis Amerikoje
© AFP/Scanpix

Yra naujienos, kurios užgniaužia kvapą. Ne tik perskaitai ir pavaitoji „Kaip baisu!“, bet bandai įsivaizduoti save tokioje situacijoje – kaip aš elgčiausi? Ką galvočiau? Ar verkčiau? Ar man skaudėtų? O gal pulčiau į paniką? Baisiausia yra tai, kad suvoki, jog toks dalykas, apie kurį skelbia visos pasaulio žinios, gali nutikti kiekvienam iš mūsų. O baisiausia yra būtent tai, kad jei kažkas sugalvos pasielgti netinkamai, o tu, deja, būsi šalia jo – tau galas.

Taip taip, aš kalbu apie savižudžius teroristus, kurie lyg dievai nusprendžia, kam gyventi, o kam mirti. Kas jiems suteikė tokią galią? Dažni atsakymai – Dievas. Net nenoriu gilintis, kaip galima tikėti Dievu, kuris sako – žudyk! Nenoriu galvoti, ką tuo metu jaučia ir galvoja tas žmogus. Ar tikisi Dievo palaimos, ar amžinos ramybės Dievo prieglobstyje, o gal įsivaizduoja, kad taps šventuoju? Aš visai nieko neįsivaizduoju... Tik suprantu, kad jei pakliūčiau prie tokio pikto ir gyvenimu nepatenkinto žmogaus, kuris nuspręstu pasiimti mane į savo rojų, greičiausiai netekčiau sveiko proto.

Neretai susimąstau, kaip jaučiasi žmonės, žinodami, kad tuoj mirs. Įsivaizduoju, kad sielvarto apimta sėdėčiau kamputyje ir gailėčiausi, kad neapkabinau tų, kuriuos myliu, kad nepasakiau to, ką turėjau pasakyti, kad nebepamatysiu jų. O labiausiai gaila būtų to, kad ne aš taip nusprendžiau, kad iš manęs atėmė galimybę rinktis, galimybę gyventi ir įvykdyti tai, ką planavau, kad tiesiog atėmė mano gyvenimą... Atėmė vardan savo rojaus. Rojaus, į kurį aš dar nebuvau pasirengusi eiti.

Vienas man artimas žmogus buvo muziejuje, kuris skirtas Rugsėjo 11d. įvykiams atminti. Nors ten nebuvau, tačiau įsivaizdavau tą skausmą, kurį turėjo išgyventi žmonės. Daugybė žmonių, kuriems tą dieną kažkas atsiuntė mirtį. Telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose žmonės verkdami skambina savo artimiesiems ir sako, kad daugiau niekada jų nebepamatys. Turėtų iš skausmo plyšti širdis. Daugybė likimų, gyvenimų, planų, svajonių, lūkesčių ir vilčių... Viskas perniek, nes KAŽKAS nutarė, kad žino geriau, kad dievams tai patiks.

Žmonės yra baisūs: jie žudo, prievartauja, skaudina, palieka, nekenčia... Bet esu tvirtai įsitikinusi, kad žmogaus kaip individo pareiga – gyventi tik savo gyvenimą, niekieno kito. Nespręsti už kitus, nesikišti į jų gyvenimus, žiūrėti tik savo reikalų. Bet čia tik menkutė mano nuomonė, kuri liktų nesuprasta to, kuris minioje žmonių stovi apsikabinęs bombą ir meldžiasi dangui. Jis galvoja, kad elgiasi teisingai.. Viešpatie, kaip jis klysta.

Kaip baisu yra galvoti, kad tavo ir dar 1000 žmonių auka padės pasiekti rojų. Kaip baisu yra nieko neįtariant eiti minioje pro tokį žmogų, galvojant, kuriant, planuojant... Ir staiga BUM, nebelieka nieko. Visos svajonės ir visi lūkesčiai užgęsta kartu su tavimi. Iš kur žinoti, ar taip buvo lemta? Ar savižudis teroristas – tai lemtis? Ar jis buvo siųstas kažko iš aukščiau, kad nuspręstų kam gyventi, kam mirti? Iš kur man žinoti, kur yra teisingas atsakymas...

Galbūt aš turėjau pasenti kartu su savo gyvenimo vyrų, auginti anūkus, vykti atostogauti. Gal aš dar buvau netekėjusi ir skubėjau į susitikimą su savo sužadėtiniu? Gal laukiausi vaikelio? Gal tai buvo laimingiausia diena mano gyvenime, kol kažkas nenusprendė jos užbaigti už mane. Kažkas, kas jautėsi stipresnis, galingesnis, įtakingesnis. Spustelėjo mygtuką ir panardino mane į mirtį. Esu tikra, kad dauguma savižudžių teroristų taip nepasielgtų, jei iš pradžių turėtų galimybę išklausyti kiekvieną žmogų, kurį ruošiasi nužudyti, jei privalėtų išgirsti jų gyvenimo planus, jų svajones. Pamatytų, kokiomis degančiomis akimis jie žiūri į pasaulį, kaip jiems čia gera, kaip jie priverčia savo širdis plakti. Manau, kad tada jie susimąstytų, kad negali atimti iš jų to, ko jiems nesuteikė – gyvenimo. Esu tikra, dauguma jų, prieš tai padarydami bijo. Nes jie patys nežino ar elgiasi teisingai. Nes jie tiesiog suabejoja. Gal pamato kokio nors šalia esančiojo šypseną, gal apsikabinimą, gal nugirsta ką nors pasakojant apie gyvenimo planus. Tą akimirką jie sudvejoja, tačiau, sprendžiant iš antraščių ir tokių baisių įvykių gausos – jie ryžtasi.

Vėl grįšiu prie jausmo tą akimirką. Savižudis teroristas bent jau būna pasiruošęs mirti, jis tam rengiasi savaites, mėnesius, metus. O tu, paprastas praeivi, lėktuvo keleivi, traukiniu keliaujantis, laivu plaukiantis ar šiaip apsipirkinėjantis žmogau, nė nenutuoki, kad ši tavo kelionė paskutinė. Tačiau vėl gi, kas yra blogiau – ar žinoti, kai skrendi lėktuvu ir pamatai šalimais besišvaistantį ginklu mirtininką, ar nežinoti ir tiesiog išlėkti į orą? Niekas neatsakys į šį klausimą, nes tie, kurie buvo tokioje situacijoje, deja, nebegyvi. Kad ir kaip tai būtų baisu, nesuvokiama ir brutalu, tai vyksta.

Niekas niekada nėra nuo to apsaugotas. Niekada nežinai, kas tavęs laukia už kampo. Tiesiog dažnai pagalvoju, kad noriu mirti taip, kaip man išpranašavo gyvenimas, likimas, o ne taip, kaip nori baisus žmogus, tikintis, kad mūsų mirtys pakels jį link Dievo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sulauktas skambutis išvedė iš kantrybės – jaučiasi ir toliau kvailinamas (14)

Tikriausiai visi pajuto bangą įvairiausių elektroninių laiškų ar net skambučių, kuriais...

Per mėnesį turi išgyventi už 400 eurų: kokias dar sagas mesti į taupyklę? (175)

Įmonės remia daug programų ir konkursų, tačiau darbuotojams moka tikrai mažas algas. Po to, kai...

Mylimasis parsivedė gyventi pas motiną – tai buvo didžiausia klaida (54)

Mane mulkino apie 17 metų, gyvenome pas vaikino motiną, kiti broliai sakė, tik ne bendrame kieme,...

Studentą stebina dėstytojų nepagarbus elgesys prestižiniame Lietuvos universitete (38)

Viename prestižiniame Lietuvos universitete, kuris giriasi aukštos kokybės studijomis ir...

Neištikimybė su vyresne moterimi atvėrė akis – pagailo jos vyro (163)

Mano ankstyvoje, labai žalioje jaunystėje buvo tokia istorija. Kažkada buvau studentas,...

Top naujienos

Apie savo ateitį prabilęs Šaras: „Žalgiris“ – elitinis Europos klubas (91)

„Sveikiname visus su čempionų titulu, sveikiname mūsų fanus. Sveikinu savo žaidėjus, kuriems...

Tėvų galvos skausmas – mažai valgantis vaikas: yra būdas, kaip tai išspręsti (43)

Kai tėvai susiduria su prastu vaikų apetitu , pasak medicinos psichologės Rūtos Vyšniauskės ,...

Orai: džiūstantiems lietaus dar teks palaukti (7)

Pavargę nuo karščių šiomis dienomis atsikvėps šiek tiek lengviau – temperatūra sumažės....

Turistų išpaikintą Europą lietuviai iškeitė į vietą, kur gavo daug dėmesio ir nemokamų vaišių (40)

Po viešnagės Teherane, kuris yra tiesiog didelis miestas ir Irano sostinė, o ne koks gilus...

„Žalgiris“ švenčia – su sirgaliais pergalės dainas traukė ir Jonas Valančiūnas (25)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai aštuntą kartą iš eilės ir 20 kartą istorijoje tapo...

Kane'as paskutinę akimirką išplėšė Anglijos rinktinei pergalę dvikovoje su Tunisu (154)

Anglijos futbolo rinktinė vos nepaslydo pasaulio čempionato starte. Garetho Southgate'o treniruojama...

Nerimas ore: pakeliui į Rostovą užsiliepsnojo Saudo Arabijos rinktinę skraidinusio lėktuvo variklis (24)

Saudo Arabijos futbolo rinktinė, Rusijos avialinijų „Rossiya“ lėktuvu keliaudama į Rostovą,...

Prieš 30 m. atrasta Cindy Crawford grožio paslaptis gelbėja ir šiandien: 52-ejų modelis atrodo tobulai (11)

Cindy Crawford supermodelių elite sukasi keletą dešimtmečių. Per tą laiką ji neabejotinai...

Lietuvos monarchijos projektas: karaliaus kandidatų sąraše nuo Ispanijos karo aviacijos aso iki veidmainio vietinio didiko (1)

1918-ųjų vasarą Lietuvos Taryba pasitiko neramiai. Vokietija ir toliau neketino leisti grupelei...

Monstru tapęs Daviesas „Žalgiriui“ nukalė 20-ą LKL čempionų titulą (300)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai aštuntą kartą iš eilės ir 20 kartą istorijoje tapo...