Šiais metais, iki rugsėjo 5 d., kelyje „Via Baltica“ iš viso įvyko 217 eismo įvykių, iš kurių 39 nukentėjo žmonės. Jų metu žuvo 15 ir buvo sužeistas 51 žmogus.
Atsakingos valdžios institucijos mėgsta girtis, jog per paskutiniuosius keletą metų saugumo situacija keliuose gerokai pagerėjo. Tai, iš tikrųjų yra tiesa, tačiau nutylima, jog situacija vis dar išlieka ganėtinai sudėtinga. Visoje ES, pagal žuvusių skaičių 1 milijonui gyventojų, Lietuva tvirtai įsitaisiusi pavojingiausių valstybių sąraše (93 žuvusieji milijonui gyventojų). Tvirčiau lenkiama tik Lenkija, kurioje žūsta daugiausiai žmonių keliuose ES, po jos panašiame lygmenyje su mūsų šalimi yra Graikija ir Rumunija.
Tiek Latvijoje, tiek Estijoje situacija yra gerokai geresnė - atitinkamai 80 ir 75 žuvusieji 1 milijonui gyventojų. Saugiausiose valstybėse - Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Olandijoje keliuose žūsta 32-33 žmonės 1 milijonui gyventojų ir tai yra kone tris kartus (!!) mažiau, negu Lietuvoje.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog per pastaruosius 10 metų auto įvykių statistikoje gerokai padidėjo susidūrimų dalis - nuo 36 proc. iki 44 proc.
Agitacija, nukreipta į karą keliuose, davė neabejotinai teigiamų rezultatų - per keletą metų nuo 2007 m. žuvusiųjų keliuose sumažėjo keletą kartų (nuo 760 žuvusių asmenų 2006 m. iki maždaug 300 2011 m.). Tačiau šis skaičius pastaruoju metu nustojo mažėti ir išliko užstrigęs aukštame lygmenyje. Regis, jog kovos programa išsikvėpė ir jai reikia naujo postūmio.
Paskutiniais metais daug dėmesio buvo skirta akcijoms, raginančioms pėstiesiems ir dviratininkams dėvėti atšvaistus, vairuotojams ir keleiviams segėti saugos diržus, važiuoti įjungtais žibintais, prieš vairavimą išgėrus, stacionarieji greičio matuokliai ir tai tikrai davė pastebimos naudos.
Labiausiai apleista sritis buvo ‒ transporto priemonių lenkimas, neįsitikinus, kad tai yra saugu, nuvažiavimas nuo kelio, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, leistino greičio viršijimas. Tai yra itin aktuali problema Lietuvoje, ypač tose vietovėse, kur keliai yra itin apkrauti, eismas intensyvus.
Dažnai lėtesnis eismo dalyvis už savęs suformuoja automobilių koloną ir galų gale koks nors karštagalvis ar skubantis, neištvėręs neria ir bando aplenkti virtinę automobilių įkalnėje ar prieš posūkį. Visa tai neretai baigiasi tragiškomis avarijomis ir mirtimis. Pats vairuodamas ir priekyje matydamas automobilių koloną ar lėčiau judantį sunkvežimį, paprastai tampu budresnis – laukdamas kokio netikėto manevro ir priešais atvažiuojančio automobilio.
Kita vertus, tas siurprizas tavęs gali laukti posūkyje. Labiausiai sukrečia, kai visiškai niekuo dėti žmonės pakliūna į auto įvykį ir žūva dėl neatsakingo kito žmogaus atlikto lenkimo manevro. Pastariesiems patarčiau pagalvoti, jog, galbūt, atliekant neatsakingus lenkimo manevrus jiems pasiseks 100 kartų, gal 500 kartų, tačiau 781 kartą jiems gali nepasisekti, gal ir anksčiau, o gal ir vėliau. Tiesiog didinate statistinę galimybę žūti sau ir kitiems.
Karštagalvių Lietuvoje netrūksta ir jų netruks, tačiau ir kiti eismo dalyviai turėtų būti atsakingesni. Dalis eismo dalyvių, važiuodami lėtesniu, negu leistina greičiu mano, jog jie nekelia grėsmės eismui ir yra saugūs eismo dalyviai. Drįsčiau teigti, jog jie netiesiogiai kelia nemažą pavojų, mat už pastarųjų susidaro automobilių eilės ir netrukus karštagalviai pradeda neatsakingus lenkimo manevrus.
Jei eismo sąlygos yra geros, transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, ir patirtis bei sveikatos būklė leidžia, eismo dalyviai turėtų stengtis važiuoti leidžiamu greičiu, priešingu atveju jie turėtų vairuoti atsakingiau, laikytis dešiniau ir praleisti už jų susikaupusias transporto priemones. Kuo mažiau bus atliekama neatsakingų lenkimo manevrų - tuo būsime saugesni kelyje.
Būtent tokią žinutę reikia siųsti eismo dalyviams. Vakarų Europos šalyje lenkimo manevrų avarijų dažnai padeda išvengti geresnė kelių infrastruktūra. Čia daugelį miestų jungia greitkeliai - tad susidūrimai kaktomuša, kurie yra itin pavojingi eismo dalyviams yra retesni.
Lietuvoje kelių infrastruktūra nėra gerai išvystyta. Grįšiu prie tos pačios „Via Baltica“ magistralės. Tai yra pagrindinis tranzitinis kelias, jungiantis tris ES šalis (Lietuvą, Latviją ir Estiją) su Europos Sąjungos centrine dalimi. Tai yra viena pagrindinių regiono transporto arterijų. Kai pirmą kartą teko važiuoti „Via Baltica“ - nesupratau, kodėl ji vadinama magistrale.
Nesupratau, kad čia tas mūsų išgirtasis langas į Europą, daugelyje ruožų tai yra tas pats paprastas dviejų eismo juostų kelias. Eismas keliu yra itin intensyvus - juo juda daug sunkvežimių, žmonės keliauja ilgus atstumus iš ir į Vakarų Europą. Skubėjimas aplenkti lėtesnį sunkiasvorį ar šiaip lėtesnį transporto dalyvį intensyvaus eismo kelyje neretai virsta tragiška nelaime. Ne veltui pažiūrėjus į Lietuvos kelių juodųjų dėmių žemėlapį – šiame kelyje jų netrūksta. Štai, greitkelyje Vilnius - Panevėžys jų apskritai nėra.
Dėl didelio eismo intensyvumo „Via Baltica“ nusipelno pavirsti keturių juostų greitkeliu. Tai ne tik pagerintų eismo saugumą, bet ir eismo judėjimą kokybę. Manyčiau, gėdinga, jog per tiek nepriklausomybės metų nesugebėjome nutiesti nė vieno padoraus kelio, jungiančio mūsų šalis su Vakarų Europa. Darbų lėtumas yra nepateisinamas. Apmaudu, jog liberalų vadovaujama Susisiekimo ministerija nepasistūmėjo šiame fronte. Esamais tempais modernaus greitkelio jungiančio Lietuvą su Vakarų Europa neturėsime iki 2050 m., o juk tai turėtų būti mūsų šalies prioritetas- modernizuoti infrastruktūrą vakarų Europos link. Toks mūsų valdžios aplaidumas yra tiesiog skandalingas.
Savaime suprantama, jog yra ir kitų kelių, kuriuose eismo intensyvumas pakankamai aukštas, pavyzdžiui, kelias, jungiantis Panevėžį ir Šiaulius, ypatingai nuo Radviliškio link Šiaulių. Jie taip pat nusipelnytų pralaidumo didinimas, tačiau absoliutus prioritetas turėtų būti „Via Baltica“. Ir tai turėtų būti ne tik mūsų prioritetas, tačiau ir kitų Baltijos šalių - Latvijos, Estijos.
Po kraupių avarijų „Via Balticoje“ pradėtas policijos reidas, tačiau jis, deja, tik laikinas ir vargiai padės išspręsti saugumo problemas. Lietuvoje, mano nuomone, per mažai dėmesio skiriama kelių infrastruktūros gerinimui (kaip žiedinių sankryžų įrengimas, kelių platinimas, lėtėjimo ir greitėjimo juostos), kas padėtų padidinti eismo saugumą. O mūsų pagrindinės arterijos į vakarus, „Via Baltica“, atveju tiesiog būtina paversti ją moderniu greitkeliu, jungiančiu Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną. Tai gyvybiškai svarbu mūsų šaliai ir tiesiogine, sutaupomų gyvybių prasme, ir ekonominiu aspektu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!