Kodėl reikia grįžti?

Pagrindinė priežastis – jau beveik iš anksto numanomas „kietas“ išėjimas. Šalies ekonomika bus stipriai sukrėsta ir, visų pirma, tai turės įtakos nekilnojamojo turto ir statybos rinkoms, automobilių pramonei, logistikai. Ir šis sukrėtimas nesibaigs per mėnesį. Jei kalbėsime apie statybas, šioje srityje stagnacija bus jaučiama 2-3 metus. Būtent šiuose segmentuose ir dirba daugelis emigrantų iš Lietuvos. Be to, kris svaro kursas euro atžvilgiu, taip vyriausybė stengsis padidinti eksportą iš Karalystės. Kadangi svaro valiutos kursas yra lazda su dviem galais, tai valiutos kurso kritimo pasekmė bus ta, kad kai kurie emigrantai negalės įvykdyti savo įsipareigojimų eurais Lietuvoje. Tai tėvų ir vaikų išlaikymas, taip pat paskolos.

Skaudžiausiai tai paveiks tuos emigrantus, kurie Lietuvoje gaudavo minimalią algą ir tokią uždirba Didžiojoje Britanijoje. Pinigų nenumatytiems atvejams negalėdavo atsidėti Lietuvoje, negali ir Britanijoje. Lietuvoje imdavo avansą ir Britanijoje ima. Jiems sumažinti atlyginimai, atleidimas iš darbo, problemos rasti nekvalifikuotą darbą ir konkurencija su ukrainiečiais reikš negalėjimą sumokėti už nuomą. Galiausiai tai privers juos grįžti į Lietuvą. Būtent šiems emigrantams skiriami mano patarimai. Geriau grįžimą į Tėvynę suplanuoti iš anksto nei tada, kai jau nebėra stogo virš galvos ir reikia iš pažįstamų skolintis svarų autobuso bilietui PeterborasŠakiai.

Ko nereikia daryti grįžus?

Nereikia sakyti: „Jungtinėje Karalystėje (JK) gaudavau 3000 svarų, ar Jūs man tiek mokėsite?“. Man visiškai neįdomu kiek Jūs gaudavote JK, juo labiau, kad Jūsų įvardinta suma padidinta mažiausiai tris kartus. Darbo Jūs ieškote Lietuvoje ir kalbėti reikia apie savo sugebėjimus, įgūdžius, o apie atlyginimą kalbėkite tik tada, kai Jums pasiūlys darbą.

Nereikia skambinti telefonu ir sakyti: „Radau Jūsų skelbimą, o koks atlyginimas?“. Skambinant telefonu reikia sakyti: „Laba diena, tinklapyje radau Jūsų skelbimą apie siūlomą darbo vietą. Jis mane sudomino, norėčiau Jums atsiųsti savo CV ir motyvacinį laišką ir noriu paprašyti juos peržiūrėti“. Apie atlyginimą kalbama tik tada, kai Jums pasiūlomas darbas.

Nereikia perdėti kalbant apie savo įgūdžius, kuriuos įgijote JK. Jums išvykstant šalis buvo vienokia, o grįžtate į visiškai kitokią. Nuo 2008 m. krizės Lietuva nuėjo labai intensyvų kelią. Labai dažnai turimomis technologijomis Lietuvos įmonės lenkia daugumą Britanijos įmonių ir svarbiausia ko iš Jūsų nori darbdavys – sugebėjimas mokytis dirbti su tomis technologijomis.

Verslo, kuriame ketinate įsidarbinti, savininkui žūtbūt Jūsų paslaugų nereikia. Galų gale, kiekvienas verslas kažkada buvo tik vienas žmogus, kuris, įmonei augant, pradėjo samdyti kitus. Ir tas žmogus – ne Jūs, o tas, kuris priima Jus į darbą.

Savo atsiradimu nereikia daryti paslaugos kolegoms darbe ir namo kaimynams. Jie pasiliko ir „arė“ Lietuvoje, būtent jie pakėlė šalį ir ekonomiką iki tokio lygio, kad į ją sugrįžta emigrantai. Būtent iš šio taško mes žiūrime į grįžtančius emigrantus, būtent nuo to, kaip Jūs integruositės į kolektyvą, priklauso Jūsų sugrįžimo į Tėvynę sėkmė. Nemalonu skaityti tiesą? Ką padarysi – gyvenimas yra ne vien tik rožės.

Nereikia galvoti, kad jei Britanijoje po 10 valandų per dieną dirbote už algą, kuri vos didesnė už minimalią, tai Lietuvoje už tą pačią algą galite 8 valandas vaidinti, kad dirbate. Taisyklės čia lygiai tokios pačios kaip ir Britanijoje – dirbi ir gauni, rūkai ir negauni.
Ką reikia daryti grįžus?

Visų pirma, parašyti gerą CV ir gerą motyvacinį laišką, susikurti „Linkedin“ paskyrą. Lietuvoje yra daug gerai apmokamų darbų ir jeigu Jūs neuždirbate 1500 Eurų, tai reiškia tik viena – Jūs nemokate savęs parduoti. Geras darbo vietos Lietuvoje siūlo įdarbinimo agentūros ir labai retai apie tokias darbo vietas skelbiama viešai. Kad gautumėte savo svajonių darbą, Jūs turite personalo atrankos specialistui nusiųsti tokį CV, kuris išskirtų Jus iš kitų. Užmirškite Europass CV, kuris automatiškai patenka į šiukšliadėžę. Paimkite CV šabloną, kurį galima rasti Word ir užpildykite jį tikrai reikalinga informacija apie Jus, Jūsų įgūdžius, profesijas, mokamas kalbas. Fotografija būtina – čia Jums ne Britanija. Nereikia rašyti, kad dirbate Word, Excel ir PowerPoint programomis – pagal nutylėjimą šiomis programomis turi mokėti dirbti kiekvienas, pretenduojantis į aukštesnę nei kiemsargio darbo vietą.

Rašydami motyvacinį laišką, įsivaizduokite darbdavio vietoje save: ko Jūs patys norėtumėte iš žmogaus, kuris bando įsidarbinti? Tikriausiai, visų pirma, lojalumo, kad kandidatas vėl neemigruotų po pirmos pastabos apie darbo kokybę. Darbo patirtis emigracijoje ir kaip tą patirtį galite pritaikyti naujoje įmonėje. Užsienio kalbos. Noras dirbti ir uždirbti.

Po to reikia savo CV išsiųsti ar užregistruoti visų pagrindinių Lietuvos įdarbinimo agentūrų duomenų bazėse. Jų kontaktus galima rasti „Google“. Būtinai patalpinkite savo CV cv.lt ir cvonline.lt
Nekeiskite telefono numerių ir elektroninio pašto adreso. Adresas turi susidėti iš Jūsų vardo ir pavardės, o ne priminti vaikų darželį pvz., kissulia1998@gmail. Reikia kiekvieną dieną tikrinti paštą ir atsakinėti į visus skambučius. Gavus kvietimą į darbo pokalbį reikia internete susirasti kuo daugiau informacijos apie potencialų darbdavį, pasirengti atsakyti į galimus klausimus ir pačiam paruošti keletą protingų klausimų. Apgalvokite ką rengsitės į darbo pokalbį.

Ką daryti, jei areštuota banko sąskaita?

Prieš grįžtant į Tėvynę reikia patikrinti ar neareštuota Jūsų sąskaita. Arešto priežastys gali būti įvairios – PSD skola, neapmokėta bauda už važiavimą be bilieto, momentinis kreditas, kurį paėmėte 2010 m. tam, kad nusipirktumėte autobuso bilietą į Londoną. Dažniausiai per emigracijos laikotarpį skola žymiai išauga. Mano patarimas – nebijokite eiti pas antstolį ir paprašyti atidėjimo.

Kad mano tekstas neatrodytų toks negatyvus, noriu pasakyti, kad darbo Lietuvoje daug, jis gana gerai apmokamas, bet jį reikia rasti ir nugalėjus konkurentus gauti. Svarbiausia, ko reikia emigrantui grįžus į Lietuvą – pozityvumo. Emigrantams iš Rytų, kurių startinė pozicija gerokai blogesnė nei vietinių reemigrantų, Lietuva jau seniai yra galimybių šalis. Tad emigrantas privalo turėti motyvaciją: „Jiems pavyko Lietuvoje rasti savo vietą, o kodėl man neturėtų pavykti – aš juk moku kalbą, aš čia užaugau“.

Tada viskas ir pavyks.