Šiemet mokyklą baigęs sūnus svajojo stoti į VGTU programų inžineriją. Tikslieji mokslai sekėsi gerai, laikė matematikos, fizikos, informatikos, anglų egzaminus, išlaikė gana neblogai. Tik lietuvių kalba sekėsi prastokai, bet dėl viso pikto bandė laikyti valstybinį egzaminą, ir nesėkmingai...
Tuomet perlaikė mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą, bet apie valstybės finansuojamą vietą, nebeliko ko ir svajoti, nors svertinis koeficientas – 4,88. Kiti su žemesniais balais įstojo, bet juk svarbu valstybinį lietuvių išlaikyti... Kas per nesąmonė sugalvota?
Jeigu sūnus sutvertas tiksliesiems mokslams, o nesiseka lietuvių kalba, jis yra pasmerktas... Jautėme didelį stresą, nuotaika visai vasarai bloga, laimei, kad galim sumokėti už studijas, nejaugi atimsi iš vaiko svajonę, žengiant pirmuosius žingsnius į gyvenimą...
O kas bus toliau, kai matematikos egzaminas bus privalomas? Universitetai ištuštės, važiuos dar daugiau jaunimo į užsienį. Tokia mūsų ateitis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome Jūsų, pasidalinkite savo patirtimi. Ar jūs ar Jūsų atžala įstojo mokytis ten, kur norėjo, su kokiais sunkumais susidūrė? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokslai“. Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: