Vienas paskutinių Konstitucinio teismo nutarimų dėl valstybės tarnautojų atlyginimų sukėlė didelį rezonansą Lietuvoje. Kaip ir buvo galima tikėtis, tokiais atvejais Konstitucinio teismo nutarimai dažniausiai aiškumo įneša nedaug, o klausimų kyla daugiau nei atsakymų.
© Shutterstock nuotr.

Pagrindinis klausimas – iš kur gauti pinigų Konstitucinio teismo nutarimams įgyvendinti. Kaip žinoma, Konstitucinis teismas daro tiesioginę įtaką valstybės ekonominei ir socialiniai politikai, tačiau niekaip neprisideda prie finansų planavimo.

Konstitucinis teismas įvairiais savo nutarimais paveikė ir paveikia valstybės finansinę ir skolinimosi politiką, dažnai perkeldamas finansinius kaštus ateities kartoms, tačiau niekada neaiškina, kokia šios institucijos ateities strategija, kokį socialinį modelį bandoma kurti Lietuvoje šiais nutarimais (skandinaviškosios gerovės valstybės, kontinentinį socialdemokratinį, liberalųjį ar kurį kitą).

Ironizuoju ir žinau, kad Konstitucinis teismas niekada nepaaiškins, į kokį rytojų veda mūsų valstybę. Žinoma, konstitucinės teisės ekspertai man argumentuotų, kad Konstitucinis teismas tik aiškina tai, kas parašyta Konstitucijoje. Mano kuklia nuomone, dabartinis Konstitucinis teismas tikrai daro daugiau – ši kolegiali institucija nulemia visos valstybės gyvenimą ilgiems metams į priekį, nes Teismui pasinaudojus „liberum veto“ teise dažniausiai sustoja vienokios ar kitokios reformos, pakeičiama finansų perskirstymo politika, mokesčių mokėtojų pinigai iš vienų sričių nukreipiami į kitas. Taigi, ar neturėtų Konstitucinis teismas paaiškinti kokia Lietuvos ateities vizija slepiasi po šiais nutarimais? Vėl gi, ironizuoju – manau, niekas nebus paaiškinta.

Kalbant apie Konstitucinio teismo nutarimą dėl valstybės tarnautojų algų, tiek pozicija, tiek opozicija, tiek įvairūs ekspertai sutinka, kad šis nutarimas daro stiprią įtaką socialiniam teisingumui, t.y. atlyginimai grąžinami tik daugiau uždirbantiems valstybės tarnautojams ir teisėjams.

Konstitucinis teismas paaiškino, kad sumažintais pareiginės algos koeficientais 11-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, „nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, pažeistos laikotarpiu iki ekonomikos krizės nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimų proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo“.

Dėl kvalifikacinių klasių Konstitucinis teismas pasakė, kad „mažinama tik atskira atlyginimo sudedamoji dalis, todėl dar labiau, nei diferencijuotai mažinant pareiginės algos koeficientą, iškreipiamos laikotarpiu iki ekonomikos krizės nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos“. Kyla klausimas, kaip Konstitucinis teismas nustatė, kad laikotarpiu iki krizės šios proporcijos buvo teisingos? Juk šios proporcijos nėra įtvirtintos Konstitucijoje, jos atsirado su 1999 metų valstybės tarnybos įstatymu, ir dar iki krizės šis įstatymas buvo nuolatos keičiamas ir taisomas.

Bet šiuo tekstu nesiekiu įsivelti į teisinius niuansus. Tikslas yra parodyti klausimo sprendimo galimybes Vyriausybei ir premjerui, kuris pats išreiškė susirūpinimą dėl šio Konstitucinio teismo nutarimo socialinio teisingumo. Nesu ekspertas, neturiu padėjėjų ir nenagrinėjau šio klausimo nuo Teismo nutarimo iki spalio mėnesio, tačiau noriu pateikti savo pasiūlymus, kurie susiję su valstybės tarnyba.

Teismų sistemos nežinau, o sprendžiant pagal Konstitucinio teismo išaiškinimus „teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas prieštarauja teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui“. Mano supratimu, dėl teismų viskas nuspręsta visiems laikams, jų atlyginimai negali mažėti (tik didėti), nes teismų sistema nepriklausoma nuo valstybės ar panašiai. Todėl pakalbėkime apie valstybės tarnybą.

Pirmas pasiūlymas. Konstitucinis teismas uždraudė mažinti 11-20 kategorijų koeficientus, tačiau ar tai reiškia, kad negalima didinti 1-10 kategorijų koeficientus? Jei premjeras siekia didesnio socialinio teisingumo, gal galima padidinti mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų pareiginius koeficientus. Taip pat Konstitucinis teismas neuždraudė mažinti pareiginės algos bazinio dydžio, todėl įtaką socialinei ir ekonominei politikai daryti politinė valdžia vis dar gali.

Antras pasiūlymas. Valstybės tarnybos reforma, kuri gal būt turėjo įvykti dar prieš krizę, tačiau jai vis pritrūksta politinės valios – Konstitucinio teismo nutarimas būtų puiki priežastis pradėti šio klausimo sprendimą. Nuo šių metų liepos mėnesio pradėtas centralizuotas valstybės tarnautojų bendrųjų gebėjimų vertinimas. Tai jau yra žingsnis į priekį, tačiau galima pradėti galvoti apie kompleksinę reformą, kuri po diskusijų galėtų startuoti iki 2015 metų.

Reformos metu, mano nuomone, reikėtų peržiūrėti kategorijas ir jų atlyginimų dydžius, galbūt atsisakyti kai kurių kategorijų (bent jau aš nesu girdėjęs, kad realybėje egzistuotų 1-3 kategorijos valstybės tarnautojai). Būtina panaikinti visam gyvenimui suteikiamas kvalifikacines klases, kurios praktikoje dažniausiai naudojamos kaip protekcionizmo įrankis. Atlyginimo priedai už gerai atliekamas pareigas turėtų būti suteikiami kasmet, vieneriems ar dvejiems metams į priekį. Kvalifikacinių klasių dydžių skalė turėtų būti platesnė (pvz. 10, 15, 20, 30, 40 procentų). Labai svarbus klausimas – tai, jog turėtų būti panaikinta teisė priimti į pakaitinius valstybės tarnautojus be konkurso.

Dabar pabandysiu paaiškinti savo pasiūlymus. Aš jau penkerius metai dirbu valstybės tarnyboje ir gana aiškiai matau kas labiausiai nukentėtų dėl pastarojo Konstitucinio teismo nutarimo – visi mokesčių mokėtojai ir mažiau uždirbantys, dažniausiai jauni valstybės tarnautojai, nes didelė tikimybė, kad reikalingi finansai bus surinkti skolinantis ir stabdant atlyginimų bazės plėtrą, t.y. visiškai sustabdžius klasių suteikimą naujiems gerai dirbantiems darbuotojams, seniai kvalifikacinę klasę gavusiųjų labui. Taip pat labiausiai nukentės žemų kategorijų valstybės tarnautojai, kurie kažkodėl būna daug mažiau nusipelnę kvalifikacinių klasių lyginant su vadovaujančiais tarnautojais.

Manau, vieša paslaptis, kad Lietuvos valstybės tarnyba yra nepotizmo bastionas, o viena iš landų – pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas be konkurso. Ar tikrai taip sudėtinga suorganizuoti konkursus pakaitiniams (laikiniems) biurokratams? Juolab, kad pakaitiniai, dažnu atveju, ilgainiui  tampa nuolatiniais tarnautojais. DELFI neseniai rašė, kaip konkursas į valstybės tarnybą buvo sustabdytas, o į pareigas priimta pakaitinė valstybės tarnautoja (buvusi Seimo nario M. Zasčiurinsko padėjėja).

Dirbdamas valstybės tarnyboje esu matęs, kaip ir kas priimama į valstybės tarnybą, už kokius „nuopelnus“ suteikiamos kvalifikacinės klasės. Suprantu, kad KT priimdamas šį nutarimą aklai skaitė Konstituciją, nesiremdamas faktinėmis aplinkybėmis ir realiu gyvenimu, tačiau Vyriausybė turėtų atsižvelgti į susidariusią situaciją, kai pačiame valstybės centre, viešajame administravime, klesti neteisybė ir visuotinė netvarka.

Neturiu daug vilčių dėl savo pasiūlymų, neturiu jau tikėjimo ir valstybės tarnyba. Žinau, kad likęs valstybės tarnyboje pats po kažkurio laiko susirinkčiau visus tuos „bonusus“ už stažą, klases ir pan., tačiau ar toks valstybės tarnybos tikslas? Šiuo tekstu siekiu parodyti, kad po Konstitucinio teismo nutarimo dar galima ieškoti įvairių išeičių.

Gerai, tarkime, kad valstybė apdovanoja už ilgą sėdėjimą vienoje vietoje, tai gal bent galima pasistengti į valstybės tarnybą atrinkti pagal žinias ir pasirengimą, o ne pagal partinę priklausomybę ar giminystę. Beveik kiekviename Lietuvos universitete yra viešojo administravimo studijos. Ar žinoma, koks procentas jas baigusių dirba valstybės tarnyboje? Niekas neskaičiavo, bet manau, kad nedaug.

Premjere, jūs žinote kiek daug pinigų kainuos atlyginimų kompensavimas. Ar tai bus socialiai teisinga ir demokratiška? Ar dabartinė valstybės tarnybos sistema ir kokybė yra verta tokių finansų? Gal jau atėjo laikas bent minimaliems pokyčiams?

A9 kategorijos valstybės tarnautojas

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ieškojo vaikino „Tinderyje“: papasakojo apie dažniausiai jų daromas klaidas (107)

Pradėsiu nuo to, kad man 25 – eri metai, gyvenu Kaune ir jau esu baigusi studijas. Beveik iš karto...

Septyniolikmetis suskaičiavo: verslą geriau kursiu užsienyje (55)

Verslas – įdomi ir pilna iššūkių veikla. Jis gali mano tikslus ir idėjas paversti realybe. Aš...

Pažįstamo atsiųsta nuoroda paskatino susimąstyti: Lietuvoje tik dirbdamas visą parą, uždirbsi kaip užsienyje? (60)

Vienas geras mano rusakalbis bičiulis į protingą mano telefoną atsiuntė Rusijos žiniasklaidos...

Mergina ar kompiuteriniai žaidimai? Jaunuolis priėmė sunkų sprendimą (156)

Niekada negalvojau, kad man taip gali nutikti. Aš turiu priklausomybę kompiuteriniams žaidimams....

Siūlo pertvarkyti darželių valdymo sistemą – kiekvienam mikrorajonui po vieną vadovą ir pavaduotoją (45)

Kadangi dabar visi, kas netingi siūlo idėjas Lietuvai, tai nutariau ir aš prisidėti prie...

Top naujienos

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (4)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (77)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (1293)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Poros, kurių galėjo ir nebūti: dabar darnūs santykiai kadaise buvo subyrėję (1)

Daug kas mano, kad visos garsenybių poros išgyveno romanus tarsi iš pasakos. Tačiau daugelis jų...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (264)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Kodėl mokslininkai taip ilgai nesuprato, iš kur atsiranda vaikai? (82)

Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės,...

V. Jurgutis: visi savanoriškai apsidalinome atleidimo lapeliais (20)

Liberalų sąjūdį ir toliau krečia krizė. Prieš dvi dienas iš partijos pirmininko pareigų...

5 daiktai, į kuriuos turėtų investuoti kiekviena vyresnė nei 40 metų moteris (59)

Sulaukusi tokio amžiaus, kiekviena moteris jau turi savo stilių ir gali tiksliai pasakyti, kas jai...

Unikalų namą Rusnėje nugriovė tam, kad sukūrentų. Bažnyčios plytas siūlyta parduoti (138)

Rusnėje neseniai buvo nugriautas Darbo partijos nario, Šilutės verslininko Sauliaus...

10 šiurpiausių Anglijos pilių, kuriose vaidenasi (19)

Bolsoverio pilis Derbišyre, kurioje, kalbama, pasirodo vaiduoklis berniukas ir slapčia ima...