aA
Esu paskutinio kurso dieninio skyriaus magistrantas. Prieš kelias dienas netekau darbo. Kaip žinia, ieškotis naujo nebėra kada – po mėnesio laukia baigiamųjų darbų gynimas. Turėdamas poros metų darbo stažą užtikrintai kreipiausi į Įdarbinimo agentūrą, kurioje užpildžiau visus reikiamus dokumentus. Visgi, kai prasitariau, kad esu dieninio skyriaus studentas, manęs paklausė, ko aš čia atėjau, ir pranešė, kad jokia nedarbo išmoka man nepriklauso. Absurdiška ir apmaudu...
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tokiu atveju kyla logiškas klausimas, kokiu tikslu nuo mano darbo užmokesčio buvo atskaitomi pinigai Sodrai? Ar ne tam, kad netekus darbo būčiau apsaugotas? Man tai primena vagystę... Kodėl mūsų valstybėje, kuriai dažnai klijuojamas modernios šalies etiketė, nėra savaime suvokiamas dalykas, kad 25-erių metų asmuo gali dirbti, ir yra skatinamas būti išlaikytiniu?

Remiantis šių metų sausio 24 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1099 Seimas pasirodo jau svarstė galimybę suteikti nedarbo socialinio draudimo išmoką studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims. Tačiau visgi Vyriausybė nutarė nepritarti šiam projektui dėl itin svarbios priežasties.

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2017–2018 metais Lietuvoje pagal nuolatinės formos studijų programas aukštosiose mokyklose studijuoja 94,5 tūkst. studentų ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas mokosi 38 tūkst. mokinių. Vadovaujantis Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2017 metais atlikto nacionalinio tyrimo „EUROSTUDENT“ duomenimis, Lietuvoje dirba apie 40 proc. besimokančiųjų. Įvertinus tai, kad registruojasi darbo biržoje ir nedarbo draudimo išmokas gauna apie 10 proc. visų dirbusių asmenų, daroma prielaida, kad iš 53 tūkst. besimokančiųjų apie 5,3 tūkst. netekę darbo galėtų kreiptis dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo, kuriai išmokėti papildomai reikėtų iki 5 mln. eurų nedarbo socialiniam draudimui skirtų lėšų per metus.

Nedarbo socialinio draudimo lėšų, reikalingų papildomiems įsipareigojimams įgyvendinti, 2018 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete nėra numatyta.

Tokios, rodos, paprastos, tačiau mūsų valdžiai neišsprendžiamos problemos, tik dar vienas postūmis jaunimui mesti mokslus ir palikti šalį ieškant lengvesnio pragyvenimo šaltinio ir humaniškesnės socialinės apsaugos sistemos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

Komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Šiuo metu teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi nedarbo socialiniu draudimu drausti ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravę asmenys, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė jiems tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jei jie iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių arba baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karto tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.

Atkreipiame dėmesį, kad dabartinis teisinis reguliavimas teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką sieja su bedarbio teisiniu statusu ir iš jo kylančiomis bedarbio teisėmis ir pareigomis bei bedarbiams Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka taikomomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis ir užimtumo didinimo programomis.

Seime buvo įregistruotas Įstatymo projektas, kuriuo buvo siūloma nustatyti, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turėtų ne tik asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, bet ir asmenys, studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas. Pažymėtina, kad toks Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neskatintų šios grupės asmenų užimtumo ir efektyvios integracijos į darbo rinką. Panašią praktiką dėl teisės į nedarbo išmokas ribojimo studentams, studijuojantiems pagal nuolatinės formos studijų programas, taiko ir kitos Europos šalys: Kroatija, Vengrija, Airija, Slovėnija, Jungtinė Karalystė.

Europos Sąjungos užimtumo strateginiuose dokumentuose bei Užimtumo įstatyme numatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, t. y., pagalba asmenims susirasti apmokamą darbinę veiklą ir taip pagerinti savo perspektyvas darbo rinkoje, taikomos pirmiau nei pasyviosios darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama sušvelninti neigiamus materialinius aspektus dėl nedarbo.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vokietijos pilietis Lietuvoje pasijuto diskriminuojamas (30)

Esu Vokietijos pilietis ir turiu 2009 metais Lietuvos migracijos tarnybos išduotą nuolatinio...

Siūlo būdą, kaip stabdyti emigraciją ir susigrąžinti išvykusius lietuvius (165)

Šiuo metų laiku spauda pilna pasiūlymų versti naują lapą, tapti tuo, kuo išties nori, viską...

Šešėlinis vaikų mokymas: kada mokyklos skambutis skambės visiems vienodai? (49)

Kai viltingai suskamba mokyklinis skambutis, pranešantis apie pamokų pabaigą, šimtams vaikų...

Apie baudžiauninko mentalitetą: svarbiau įstatymas ar viršininko nurodymas? (15)

Laikas nuo laiko aukštiesiems valstybės veikėjams pareiškus savo nuomonę apie su teisės...

Emigrantas nepatenkintas šaukimu į rezervo mokymus: patirsiu materialinių nuostolių (288)

Praeitą savaitę publikuotas DELFI tekstas dėl buvusį karį papiktinusio kvietimo atnaujinti...

Top naujienos

Kas plauna smegenis Lietuvai: apklausos rodo, už ką verta padėkoti Putinui ir kur prašovė Kremlius (904)

Lietuviai, kam jums ta kariuomenė? Nereikia jums ES ir NATO – vien išlaidos, nelaimės, pamintos...

Po „Brexit“ sukelto chaoso Britanijoje – nerimas iš Europos lyderių: JK tai būtų katastrofiška trys scenarijai (168)

Europos Sąjunga antradienį paragino Didžiąją Britaniją apsispręsti, kaip ji nori tęsti...

Iš krepšinį kaip Lietuva mylinčio krašto kilęs Krameris: nuo „Air Jordan“ sportbačių iki svajonės apie NBA (1)

Itin svarbių Europos taurės rungtynių išvakarėse DELFI TV studijoje apsilankęs Vilniaus...

Pasikeitus mokesčiams, keičiasi ir pensija: dirbantys savarankiškai turėtų pasiskaičiuoti (61)

2019 metais įsigalioję mokestiniai ir pensijų kaupimo pakeitimai palietė visus dirbančiuosius,...

Nesėkmingą greičio ruožą įveikęs Vanagas: valandos per dvi dienas neatsiloši (143)

Benediktui Vanagui ir Sebastianui Rozwadowskiui, „ General Financing team Pitlane “ ekipažas,...

Tiesa ir mitai apie naujagimių svorį: ar antsvorio turinčiai mamai būtinai gims stambus vaikas?

Anot gydytojos neonatologės Eglės Markūnienės, žmogaus kūno sudėjimas yra nulemtas genų,...

Burnos kvapo priežastys gali jus nustebinti: gydytoja papasakojo apie tarpdančių siūlo testą (3)

Pagrindinės priežastys, dėl kurių iš viduramžių lietuvio burnos, kaip tvirtinama rašytiniuose...

Sinoptikai perspėja – artinasi audra: pavojingi reiškiniai apims vis daugiau miestų (24)

Artimiausiomis dienomis šalyje vyraus audringi orai , LRT RADIJUI sako sinoptikė Margarita...

Vokietijos pilietis Lietuvoje pasijuto diskriminuojamas (30)

Esu Vokietijos pilietis ir turiu 2009 metais Lietuvos migracijos tarnybos išduotą nuolatinio...

Aštri britų žiniasklaidos reakcija: šalis – beprecedentėje padėtyje papildyta (31)

Jungtinės Karalystės parlamentas antradienio vakarą atmetė premjerės Theresos May...