Tokiu atveju kyla logiškas klausimas, kokiu tikslu nuo mano darbo užmokesčio buvo atskaitomi pinigai Sodrai? Ar ne tam, kad netekus darbo būčiau apsaugotas? Man tai primena vagystę... Kodėl mūsų valstybėje, kuriai dažnai klijuojamas modernios šalies etiketė, nėra savaime suvokiamas dalykas, kad 25-erių metų asmuo gali dirbti, ir yra skatinamas būti išlaikytiniu?

Remiantis šių metų sausio 24 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1099 Seimas pasirodo jau svarstė galimybę suteikti nedarbo socialinio draudimo išmoką studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims. Tačiau visgi Vyriausybė nutarė nepritarti šiam projektui dėl itin svarbios priežasties.

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2017–2018 metais Lietuvoje pagal nuolatinės formos studijų programas aukštosiose mokyklose studijuoja 94,5 tūkst. studentų ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas mokosi 38 tūkst. mokinių. Vadovaujantis Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2017 metais atlikto nacionalinio tyrimo „EUROSTUDENT“ duomenimis, Lietuvoje dirba apie 40 proc. besimokančiųjų. Įvertinus tai, kad registruojasi darbo biržoje ir nedarbo draudimo išmokas gauna apie 10 proc. visų dirbusių asmenų, daroma prielaida, kad iš 53 tūkst. besimokančiųjų apie 5,3 tūkst. netekę darbo galėtų kreiptis dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo, kuriai išmokėti papildomai reikėtų iki 5 mln. eurų nedarbo socialiniam draudimui skirtų lėšų per metus.

Nedarbo socialinio draudimo lėšų, reikalingų papildomiems įsipareigojimams įgyvendinti, 2018 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete nėra numatyta.

Tokios, rodos, paprastos, tačiau mūsų valdžiai neišsprendžiamos problemos, tik dar vienas postūmis jaunimui mesti mokslus ir palikti šalį ieškant lengvesnio pragyvenimo šaltinio ir humaniškesnės socialinės apsaugos sistemos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

Komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Šiuo metu teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi nedarbo socialiniu draudimu drausti ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravę asmenys, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė jiems tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jei jie iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių arba baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karto tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.

Atkreipiame dėmesį, kad dabartinis teisinis reguliavimas teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką sieja su bedarbio teisiniu statusu ir iš jo kylančiomis bedarbio teisėmis ir pareigomis bei bedarbiams Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka taikomomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis ir užimtumo didinimo programomis.

Seime buvo įregistruotas Įstatymo projektas, kuriuo buvo siūloma nustatyti, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turėtų ne tik asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, bet ir asmenys, studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas. Pažymėtina, kad toks Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neskatintų šios grupės asmenų užimtumo ir efektyvios integracijos į darbo rinką. Panašią praktiką dėl teisės į nedarbo išmokas ribojimo studentams, studijuojantiems pagal nuolatinės formos studijų programas, taiko ir kitos Europos šalys: Kroatija, Vengrija, Airija, Slovėnija, Jungtinė Karalystė.

Europos Sąjungos užimtumo strateginiuose dokumentuose bei Užimtumo įstatyme numatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, t. y., pagalba asmenims susirasti apmokamą darbinę veiklą ir taip pagerinti savo perspektyvas darbo rinkoje, taikomos pirmiau nei pasyviosios darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama sušvelninti neigiamus materialinius aspektus dėl nedarbo.