aA
Kauno įvykių atgarsiai, susiję su vaikų iš šeimų paėmimu, kol kas nerimsta ir vienokia ar kitokia forma pasiekia visuomenę. Dažnai žiniasklaidos kanaluose, diskusijose tai siejama vaikų (ne)mušimo tema ir iš to kylančiomis pasekmėmis tėvams ar globėjams.
Vaikų priežiūros vykdytojai, pirmyn, tik pirmyn į neišartus vaiko gerovės dirvonus
© DELFI / Orestas Gurevičius

Neretai keliamas klausimas ar „pliaukštėjimas su ranka“ – tai jau mušimas ar ne, nes iš to atsiranda įvairios teisės – vaiko, tėvų, institucijų, šeimos ir dar kita, kur viskas nebeaišku. Akivaizdu, kad kas yra „mušimas“ vieniems labai aišku, kitiems gi priešingai... Klausimą galima būtų pateikti ir kitaip – ar už nelabai padorų žodį moters antausis vyriškiui būtų pastarojo mušimas ar kas kita...

Tačiau kai ginčų pusės savo teisybę ima įrodinėti pasitelkiant „Matuko istoriją“ - tampa nebe jauku ir yra blogiausia kas vyksta. Juk reikėtų matyti skirtumus ir dalykus vadinti savo vardais – kriminalinį nusikaltimą, kai užmušamas vaikas, negretinti, nesieti su „pliaukštelėjimu“ ir nespekuliuoti vaiko teisių gynimu ir vaiko gerove, kad ir kaip kažkam gali rodytis teisinga. Tas „teisinga“ reiškia tik vieną – spekuliavimą įvykiais, faktais, teisėmis. Juk teisę į gyvybę, padorų gyvenimą ir saugią aplinką mes turime visi.

Ir visgi įvykių pradžia – tas „pliaukštelėjimas“ pavirtęs vaikų iš šeimos paėmimu, dėl kurio kilo skirtingi vertinimai ir net veiksmai, parodantys akivaizdžią priešpriešą tarp dalies visuomenės ir valstybės institucijų. Dargi reikėtų matyti ir kitą aspektą – vaiko amžių, nes penkiametis ir penkiolikmetis – du skirtingi dalykai, kad ir tos pačios srities.

Žiniasklaida taip pat aktyvus dalyvis, nes stengiasi parodyti atitinkamus faktus, statistiką, kur ir vieni, ir kiti tuose pat skaičiuose ar veiksmuose įžvelgia savąsias tiesas. Bet, matyt priežastis ne skaičiuose, o toje teisinėje aplinkoje (įstatymas, tvarkos, taisyklės), kuri skirtingai suprantama ir priimama visuomenės, šeimų, valstybės institucijų. Tiksliau, nemaža visuomenės dalis laiko, kad valstybė su Vaiko teisių apsaugos įstatymu sukūrė valstybinį „jėgos“ institutą, kuris, bet kada ir bet kaip gali įsiveržti į privačią erdvę ir vykdyti savo „teisėtus“ veiksmus po kilnia vaiko teisių vėliava.

Dar daugiau, pasirodo, kad pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymą, cituoju: „fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Fizine bausme nelaikomos valstybės legaliai taikomos bausmės ir kitokios poveikio priemonės nepilnamečiams“. Keistai skamba numatyta išimtis, kai tuo tarpu bet kokios formos drausminimo veiksmas (fizinis, psichologinis ar nepriežiūra) yra smurtas prieš vaiką ir draudžiamas. Tik kažkodėl tas labai detaliai įstatyme aprašytas smurtas kyla iš šeimos.

Visuomenei (ar bent jos daliai) tai reiškia, kad dabar valstybė, o ne šeima tapo vaikų auklėjimo institutu ir tuo pačiu vaiko gerovės užtikrinimo garantu... Tačiau ta pati visuomenė (didelė dalis šeimų) nemano, nesupranta ir net nenori žinoti, kad valstybė turi kažkokias teises į privačią šeimos „teritoriją“ kai sprendžiami šeimos narių tarpusavio klausimai, ginčai ar net auklėjimo konfliktai. Suprantama – smurtas prieš bet ką yra netoleruotinas ir turi savo teisines pasekmes. Tačiau vis plačiau nenorima sutikti su taip vadinamomis „Šakalienės“ arba „norvegiškomis“ vaiko apsaugos teisėmis, nes ne tik mano namai, mano šeima, mano vaikai, mano vargai, mano džiaugsmai yra mano ir niekieno kito, bet ir auklėjimo drausminimas yra mano....Dar daugiau, žiniasklaidos kanaluose Kauno įvykius imta lyginti su trėmimo į Sibirą, pokario ar sovietmečio valdžios veiksmais. O juk tokie panašumai tinkami kai valstybę valdo diktatūra...

Matomai Vaiko teisių apsaugos įstatymo įgyvendinimas tapo pirmiausiai valstybiniu prievartos instrumentu, o ne vaiko gervės užtikrinimo priemone. Tą juk rodo paimtų iš šeimų vaikų skaičius, įvardijamas tūkstančiais. Nejaugi atskyrimas nuo tėvų, globa ir po to grąžinimas į šeimą yra kažkokia ekskursija vadinama vaiko gerove. Tiesiog kyla klausimas – ar toks mastymas yra psichologiškai sveikas. Kam tada skirtos ir ko vertos tos visos kalbos apie vaiko ir tėvų biologinį ir psichologinį ryšį, kodėl užaugę vaikai vis tik bando surasti biologinę mamą, kuri juos „pametė“.

Koks tada gali būti vaiko, kuris dažnai nesupranta ir neatsako už savo veiksmus, auklėjimas, kai vaiko drausminimas pagal įstatymo raidę tapo fizine bausme arba tai gali būti laikoma smurtu prieš vaiką.... Tėvai taps smurtautojais netgi jei drausmindami vaiką pasielgs taip, kad kažkam tai pasirodys vaiko garbės ir orumo pažeidimu. Taigi ar neatrodo, kad įstatymu orientuojamas auklėjimas, neugdant vaiko atsakomybės už savo veiksmus, nepratinimas vertinti pasekmių, nes bet kokia bausmė yra už įstatymo ribų arba tai bus smurtas, kad tai nepavirsta valstybine auklėjimo parodija...

Prie viso to įstatymu apibrėžiama „vaiko nepriežiūra“, kuri teisine kalba suprantama kaip „vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas“ arba gresia „pavojus normaliai raidai“. To šeimose neturėtų būti. Ką tai reiškia realiame gyvenime jeigu valstybė tapo vaiko gerovės garantu, bet šeimose turinčiose vaikų tėvų pajamos yra minimalus darbo užmokestis, kurį gi nustato ta pati valstybė. Kaip tada užtikrinti vaikams patenkinti tuos įstatymo įvardintus poreikius ar suteikti normalią raidą, nematant šeimų finansinių galimybių... O kur dar būsto dydis, kai nemažai šeimų vaikui garantuotas būsto plotas yra lova...

Taigi valstybės vaikų priežiūros vykdytojai – pirmyn, tik pirmyn į neišartus vaiko gerovės dirvonus – juk tai akivaizdu. Prasta finansinė šeimos situacija - ar tai jau ne vaiko teisės? Kur jūs visi vaiko teisių vėliavnešiai???

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Policininko žmoną gniuždo jo kolegės elgesys: tokio įžūlaus siūlymosi dar neregėjau (353)

Nežinau, ką daryti. Esu tiesiog tokia sutrikusi, nes patekau į situaciją, kuri atrodo be išeities.

Parodžiusi savo sudarkytus gelinius nagus meistrei tokio atsakymo nesitikėjau (195)

Perskaičiau straipsnį apie tai, ką pastebi vyrai moterų išvaizdoje. Jame atpažinau situaciją,...

Iš jos mokykloje šaipysis. Bet jei tai įvyks, aš būsiu laimingiausias tėtis pasaulyje (108)

Vilnietis Ernestas Pliuška, „Facebook“ įraše pasidalinęs itin jautria žinute apie savo...

Susirūpinusi mama: mano vaikai niekuo nenusikalto, kad juos žalotų nuolat kaimynystėje lojantys šunys (464)

Lietuvoje niekur negali pasislėpti nuo šunų lojimo. Tai smulkmena, kai gyveni be vaikų, bet...

Stebiu šios šeimos neištikimybės dramą ir galiu pasakyti, kuri – žmona ar meilužė – aukojasi labiau (61)

Rašau čia, nes negaliu į akis pasakyti – turiu apsimesti, kad nieko nežinau apie jūsų šeimos...

Top naujienos

Pirmųjų apklausų rezultatai Minske: Lukašenka švenčia triuškinamą pergalę pildoma (427)

Apie pusę devynių vakaro iš Minsko atskriejo pirmųjų apklausų rezultatai. Kaip ir tikėtasi, jie...

Tėvai rugsėjo 1–osios laukia su nerimu: tikėkimės, kad nereikės vėl to patirti (4)

Švietimo, mokslo ir sporto ministras ketvirtadienį patikino, kad rugsėjo 1–osios dienos šventė...

Vilniuje balsuoti nespėję baltarusiai prie ambasados surengė protesto akciją atnaujinta 21.01 (23)

Dešimtys baltarusių sekmadienio vakarą surengė demonstraciją prie Baltarusijos ambasados...

Naują versiją dėl COVID-19 plitimo iškėlę mokslininkai: nenorime nieko gąsdinti, bet grėsmė reali (118)

Sausio 24-ąją, Naujųjų metų išvakarėse pagal kinų kalendorių, trys šeimos pietavo prie...

Kokių įvaizdžių galima išvysti Žaliųjų ežerų paplūdimyje karštą vasaros dieną (15)

Sinoptikai nejuokavo – savaitgalis sostinėje buvo išties pragariškai karštas, tad nieko keisto,...

Be veido kaukės „Maximoje“ siautėjusį recidyvistą prirakino prie turėklų, o paskui – įkalino (207)

Net aštuonis kartus teistas Jonavos gyventojas Marius Kočerovas užpuolė parduotuvės „Maxima“...

Atlikėja Liveta Kazlauskienė susidūrė su klastinga liga: skausmas – sunkiai pakeliamas (4)

Jau ne pirmus metus sveikatos specialistai įspėja gyventojus dėl itin aktyvių erkių. Patariama...

Urologas pasakė, kiek lytinių santykių per gyvenimą gali turėti vyras

„Nei daug, nei mažai į savaitę trys kartai. O per ištisus metus – 104 kartus“ – dainuodavo...

Antroji viruso banga versle ir ekonomikoje: įvardijo sektorius, kuriems ji kirstų skaudžiausiai (136)

Pasauliui vis garsiau kalbant apie galimą antrąją koronaviruso bangą bei daugėjant susirgimų...

Rinkėjų aktyvumas kai kuriuose balsavimo punktuose Minske viršijo 100 proc., milicija blokuoja Minsko centrą Baltarusijos CRK: skundai neverti svarstymo (211)

Baltarusijoje vykstant prezidento rinkimams, prie daugumos balsavimo punktų Minske nusidriekė...

|Maža didelių žinių kaina