Per Valentino dieną yra gimęs mano geriausias draugas. Vienais metais Valentino diena išėjo per ilgąjį savaitgalį, tai draugas nusprendė savo gimtadienį pažymėti gan audringai, surengti nemažą baliuką. Sukvietė visus draugus, pažįstamus, užsakė sodybą, kurioje turėjome švęsti. Žmonių buvo labai daug.
Žinoma, buvo ir porų, kurios tuo pačiu šventė ir Valentino dieną – pabuvę su draugais gimtadienyje greitai išsiskirstė po kambarius pašvęsti ir kitos progos. Trumpiau tariant, vakarui bėgant liko vienišiai arba visiškai girti žmonės.
Kai žmonių srautas truputi prasiskirstė pamačiau labia gražią merginą. Mes susižvalgėme, ji buvo viena, aplinkui jokio „alfa patino“ nesimatė, tai nusprendžiau pakalbinti. Užsimezgė smagus pokalbis, abu buvome nemažai apsvaigę, bendrauti buvo paprasta ir linksma. Kiek pabendravome bendromis ir neįpareigojančiomis temomis, o tada kalba pasisuko apie Valentino dieną. Abu pajuokavom, kad esam vieni ir kalbam apie orą, nors šiandieną turėtume tiesiog užsiimti seksu, ką ir darė kambariuose, pirtyje ir kitose vietose užsidariusios porelės.
Ilgai įkalbinėti vienas kito neteko. Užteko tik jos seksualiai pakelto antakio ir klausimo: „Tai ištaisom šią klaidą?“
„Tai žinoma, ištaisom“, – pamaniau ir griebiau ja į glėbį.
Seksas buvo nerealus. Išbandėm ir patyrėm viską, ką rodo pilkų ar kitokių atspalvių filmai. Mano paslaptingoji dama buvo tikra ugnis. Būtent tokia ir turi būti meilės diena. Nuoširdžiai ta vakarą aš ją mylėjau, nesvarbu, kad tai truko tik naktį, bet jausmai neabejotinai buvo tikri. Gaila, kad atsibudus ryte jos neberadau, o ir vardo nepaklausiau, tikrai būtų verta pažymėti ir kitas progas kartu. Bet prisiminimai išliko geri.
Taigi, vieną gerą bruožą mano gyvenime Valentino diena turėjo. Ir nors likau skeptiškas romantiniam sureikšminimui, tą Valentino dieną prisimenu su šypsena.
