Tuo metu to neturėjau, tad savo nesėkmes nurašydavau „ant to“ – nesistengi būti gražus, tą supranti, todėl esi negražus ne tik sau, bet ir kitiems. Be to, tai neleidžia pasitikėti savimi, o pasitikėjimas savimi – esminis bruožas, kuriuo turi pasižymėti kiekvienas asmuo, ne tik vyras.
Vėliau, kai ėmiausi šią savo problemą spręsti ir mano išvaizda tapo panaši į žmogaus (aišku, veido bruožų niekas nepakeis), o mano darbas ir pajamos atitiko tą lygį, kuris padėjo man jaustis patogiai ir negalvoti apie tai, kas mokės už sąskaitą kavinėje ar kitur (apie tai vėliau), tai vis tiek man nepadėjo susirasti antrosios pusės, nors pastangų įdėjau.
Dabar, vertindamas visa tai, manau, kad ne socialinė padėtis ar išvaizda yra svarbiausias dalykas, ieškant antrosios pusės, o būtent jau minėtas pasitikėjimas savimi, pagarba moteriai ir demonstravimas jai, kad būtent ji yra svarbiausia vakaro puošmena susitikus. Tai man padėjo ir pačiam.
Kad tai pasiektum, būtinas mano jau minėtas pasitikėjimas savimi. Vyras privalo vystyti savo pasitikėjimą, nes jei jis nepasitiki pats savimi, tai kaip juo gali pasitikėti moteris? Pasitikėjimui savimi nėra būtini dideli raumenys ar stora piniginė, tačiau yra reikalingas supratimas, ko nori pats iš savęs, žinojimas, kaip to siekti, ir geras išprusimas. Be jokios abejonės, taip pat ir tvarkinga išvaizda.
Kai pasitikėjimas savimi ateina (o čia reikia dirbti), būtina išmokti (jei dar neišmokai) to, kas, kaip sakiau, leistų moteriai pasijusti svarbia – kvieskite ją į pasimatymus tik į tokias vietas, kuriose abu jausitės patogiai (tai nebūtinai turi būti restoranas, kuriame sąskaita viršys jūsų mėnesio atlyginimą, tačiau tai neturėtų būti ir, pavyzdžiui, greito maisto restoranas, nes taip tik parodote moteriai, kad ne tik jos negerbiate, bet ir apskritai nesuprantate, ką reiškia pats terminas pasimatymas. Tada jau nei jūsų išvaizda, nei pinigai nedarys įspūdžio, patikėkite manimi), paskaitykite knygų ar straipsnių DELFI, kuriuose rašoma kaip elgtis prie stalo ir kaip rodyti pagarbą moteriai (ar tikrai manote, kad padarysite įspūdį išsilavinusiai damai, atėję į pasimatymą su ja nelygintais marškiniais ir nevalytais batais, o vakarienės metu laikydami savo alkūnes ant stalo, kas griežtai draudžiama, ar laikydami vyno taurę saujoje, o eidami lauk tiesiog paduosite moteriai jos paltą ir nepadėsite jo apsirengti?)
Bene didžiausią šypseną man kelia kai kurių vyrų supratimas ar nesupratimas, kad pakvietus moterį bet kur – į restoraną, teatrą ar galų gale ir į tą patį greito maisto restoraną, jei tai vienintelė vieta, kurioje jaučiatės gerai – kyla klausimas, kas turi mokėti. Nemanau, kad apie tai apskritai verta diskutuoti – vyras, kviečiantis moterį į pasimatymą, norintis jai padaryti įspūdį ir siūlantis pasidalinti sąskaitą pusiau? Kaip turėtų jaustis moteris, gavusi tokį pasiūlymą? Neverta ir diskutuoti. Ir nereikia čia kontrargumentų, kad „aš neuždirbu pakankamai“ ar „man rūpi dvasiniai dalykai“ ir pan.
Kaip sakiau, pasirinkite vietą pagal savo galimybes ir kol dar nesate tapę draugais su dama, rodykite jai pagarbą. Vėliau, kai jau būsite geri pažįstami ir tai bus jūsų penktas, dešimtas pasimatymas ir vienas apie kitą žinosite pakankamai, galite imtis tokio veiksmo, bet gerai apsvarstykite, ar tikrai to norite?
Apibendrindamas noriu pasakyti, kad, mano nuomone, vyras, ieškantis antrosios pusės, nebūtinai turi būti išvaizdus, bet neturi būti ir apsileidęs, turi būti išsilavinęs ir apsiskaitęs, kad pasitikėtų savimi. Jis turi suprasti, kad ne jis yra „vakaro vinis“, o būtent ta moteris, kurią jis pakvietė į pasimatymą. Tik tai leis tikėtis geros santykių plėtotės. Sėkmės!
P. S.: šios mano mintys skirtos tiems, kurie kelia aukštus reikalavimus sau ir moteriai. Jei jūsų siekis yra suvilioti kad ir kokią gražią, bet kvailą, neišsilavinusią moterį, su kuria negalite diskutuoti (dėl jos ar ir dėl savo negebėjimo) politikos, ekonomikos, kultūros temomis, tada šie patarimai ne jums. Netgi tada galite elgtis priešingai – „McDonald’s“ restoranas taps puikia vieta jūsų pažinčiai.
P. P. S.: ne visos moterys, deja, kurias nusižiūrėjote, yra auksas. Gali būti, kad ir ką bedarytumėte, kad ir kur bekviestumėte, kad ir kokį dėmesį rodytumėte moteriai, ji vis tiek į jus nežiūrės rimtai ir galbūt tik mėgausis tuo, kad ji yra vakaro žvaigždė. Todėl mano patarimas būtų toks: jei po kelių pirmųjų pasimatymų, įdedant visas pastangas, nesugebėjote net pabučiuoti moters, geriau nevarkite ir leiskite tai moteriai ieškoti jai labiau patinkančio (juk yra situacijų, kai išsilavinusiai damai labiau patinka „skustas“ bičas su rusiškais keiksmažodžiais burnoje), o ir pats nežiopsokite ir griebkitės kitos progos. Gyvenimas nestovi vietoje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.
Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: