aA
Puikią dainą kažkada parašė princesės Dianos atminimui pasaulinio garso dainininkas, seras Eltonas Johnas – „Žvakė vėjyje“. Ne atsitiktinai ją prisiminiau prieš eidamas per Vėlines prie savo artimųjų kapų. Ši daina taip tinka, žiūrint į kapines nušviečiančią mirguliuojančią žvakių šviesą. Ji verčia susimąstyti apie žmogaus būties laikinumą, jo gyvenimą ir mirtį. Ką žmogus palieka po savęs?
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šiaip neįprasta ir nereikia kasdien kalbėti apie mirtį. Ji pati primins apie save... Tik vyresni, ligų kamuojami žmonės vis dažniau apie tai susimąsto. O jauniesiems – kas? Jie neįsivaizduoja, kas tai yra mirtis. Jie gyvena taip, tarsi visuomet bus jauni. Tarsi nemirtingi. Ir tai natūralu. Kol mirtis nepažvelgia iš labai arti jiems į akis. Gal tamsią naktį, skriejant greitkeliu, iki galo nuspaudus greičio pedalą... Gal paskendus klampiam svaigalų liūne... Kai greta nebebus stiprios, draugiškos rankos, kuri padėtų iškilti, tvirtai įsikibti į gyvenimą. Juk kiek pavojingų žabangų tyko jauno žmogaus jo kelyje. Negi suskaičiuosi? Negi apsaugosi jo kiekvieną žingsnį?

Tik poetai ir filosofai tariasi nebiją mirties. Neva su ja galima susidraugauti. Žinomas poetas ir vertėjas, Jeilio, JAV universiteto, profesorius Tomas Venclova viename savo eilėraštyje sako: „Mane ištiko amžiaus vidurys/ aš gyvenau, bet mokiausi nebūti. / Mirtis man buvo lyg šeimos narys / užėmusi didesnę dalį buto...“ Štai kaip gražiai poetas moka „susidraugauti“ su mirtimi. Truputį būtų baisoka visuomet jausi šalia mirtį. Tik ne poetams.

Daugelio kitų profesijų žmonės taip pat kasdien vaikšto „peilio ašmenimis“. Tai ir gaisrininkai-gelbėtojai, ir sportininkai – lenktynininkai, alpinistai... O tie, mano minėti, skęstantys svaigalų liūne arba kriminalinio pasaulio atstovai – negi jie gyvena? Jie tik egzistuoja. O tas mano mėgstamas autorius, senovės Romos filosofas L.A. Seneka, tvirtina: „Klystame galvodami, kad mes mirsime kažkada... Mes mirštame kiekvieną dieną.“ Išties, aiškiau nepasakysi. Dalelė mūsų, ir galbūt ne pati blogiausia, kasdien numiršta. Tik mes to nejaučiame. Gal mato kiti..?

Tačiau baisiausia ne tai, kas neišvengiama, užprogramuota prigimties mūsų genuose... Baisiausia, kai žmonės patys žaidžia su mirtimi, nemoka branginti tos nuostabios dovanos, kurią mums dovanojo gamta. Juk milijonams naujų, jau užmegztų gyvybių neleidžiama gimti, išvysti tą gražų pasaulį, motinos veidą...

Keistas tas intelektualų, menininkų požiūris į žmogaus mirtį. Kažkada jaunas austrų kompozitorius, Gustavas Mahleris, būdamas dar tik 19-os metų, rašė: „Karščiausia džiaugsmingo gyvybingumo liepsna ir kartu pragaištingas mirties ilgesys; abi nuotaikos pakaitomis karaliauja mano širdyje.“ Jam antrina mano jau cituotas L.A.Seneka, lygindamas žmogaus gyvenimą su žibintu: „ Argi žibintui geriau, kai jis šviečia, negu kai būna užgesinamas?“ Žibintui gal ir tas pats. Bet žmogui – ne. Nes mes kiekvienas norime kuo ilgiau, kuo ryškiau šviesti, nenorime būti „užgesinti“ pirma laiko.

Bežiūrint į vėjo plaikstomas žvakių liepsneles ir nušvitusius, susikaupusius žmonių veidus, tarsi ir supranti, ką jie galvoją. Tą patį, ką ir tu. Ir vėl prisimeni poeto R.Graibaus eilių posmelį: „... vis laikas tavo pastatytą namą griauna/ ir lyg prieš mirtį spengianti tyla/ nulaužęs dieną savo gėlę liauną/ mojuoji ja tarytum šviesele.“

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pasakė, kuo Talinas lenkia Vilnių: mums trūksta vieningos vizijos (49)

Kai aš atvažiuoju į Vilnių iš Kauno, mano pirmas įspūdis, kad atvažiavau iš Rytų Europos į...

Artėjanti „Eurovizijos“ finišo tiesioji kelia įtampą: žiūrovei užkliuvo komisijos narės replika (49)

Pastarosiomis dienomis labiausiai aptarinėjama ne tik politika, bet kiekvienais metais įvairias...

Jauna kaunietė skęsta nevilties liūne ir skolose: apie vaiką sužinoję darbdaviai parodo duris (240)

Esu 24-erių metų mama, auginu dvejų metų sūnų. Taip gyvenimas susiklostė, kad pašykštėjo...

Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė šeimą (158)

Jaučiuosi visiškai palūžusi, mūsų šeima baigia suirti. Suprantu, kad proceso jau...

Tėvas policijos reidą vadina pinigų švaistymu: per šimtadienius abiturientai gėrė ir gers (244)

Noriu pakomentuoti naujieną apie policininkus, įsiveržusius į šimtadienio šventę .

Top naujienos

Dramatiška „atiminėjamų vaikų“ legenda – statistinis triukas: suklaidinti liko visi (1)

Nuo praėjusių metų liepos 1-osios iki šių metų sausio 31-osios iš nesaugios aplinkos buvo...

Blogiausias „Brexit“ scenarijus atrodo neišvengiamas: viskas, ką reikia žinoti (1)

Iki numatytos Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos datos likus kiek daugiau nei...

Ferdinando Giugliano. Kas gi kamuoja euro zonos ekonomiką?

Vos per dvejus metus euro zona nuo savo pasaulinės ekonomikos didvyrės statuso staigiai pasuko žemyn.

Armonaitė: nauja partija skirsis nuo visų kitų – nedalyvausime visų kare su visais (333)

Vasario 16-ąją įvyko pirmasis Seimo narės Aušrinės Armonaitės ir Vilniaus mero Remigijaus...

Šie vaistai – išsigelbėjimas, bet pražūtinga riba labai trapi: vaikinas papasakojo, ką dėl to jam tenka patirti lietuviai vartoja 20 kartų ilgiau nei reikia (139)

Marius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) raminamuosius ir antidepresantus pradėjo vartoti prieš...

Orai: pavasaris baigėsi, grįžta žiema (17)

Šiauriau Lietuvos besisukantis žemo slėgio sūkurys trečiadienio naktį į šalį gins tankius...

Stringanti sistema nesutrukdė: Šimonytė reikalingą kiekį parašų surinko per pirmą dieną sistema stringa (1950)

Prasidėjo pretendentų į kandidatus į prezidentus lenktynės dėl parašų surinkimo. Visos šios...

Vakarienė dviem už 3 eurus: lengvas ir sotus derinys, kurį norėsite pakartoti (189)

DELFI Maistas tęsia originalių fotoreportažų ciklą „Vakarienė už 3 eurus”. Šį kartą...

Po skandalingo pasakojimo traukiasi Lukiškių kalinių prižiūrėtoja: turbūt jie nori sužinoti, su kuo aš miegu (575)

Apie patirtą spaudimą, kai atsisakė užmegzti neformalius santykius su nuteistaisiais, viešai...

Gatvė prestižiniame rajone, kuri atgraso pirkėjus: viskas dėl šiurpą keliančių įstaigų (83)

Prestižiniu sostinės rajonu tituluojamas Antakalnis yra viena iš miesto dalių, kur būstą gali...