aA
Štai pabudau savo devyniolikto gimtadienio rytą Naujojoje Zelandijoje ir patikrinau naujienas Lietuvoje. Atšaukta jaunimo iniciatyva suorganizuota diskusija su „įstabiausiais“ šių metų politikos ir žiniasklaidos veikėjais. Kodėl? Priežasčių gausu įvairiausių: „nėra prasmės“, „galimas interesų konfliktas“, „turi kitų darbų“.
© DELFI / Orestas Gurevičius

2016 metais vykusiuose rinkimuose balsuoti dar negalėjau. Bet aš atidžiai sekiau naujienas ir stengiausi, kad mano bendraamžiai draugai, jau turintys balsavimo teisę, ja pasinaudotų. Pagal Michael Bruter, pagrindinį ECREP („the largest existing research initiative fully dedicated to the study of electoral psychology and electoral ergonomics”) koordinatorių, balsavimas yra įprotis, suformuojamas per pirmuosius dvejus rinkimus, kuriuose žmogus gali dalyvauti – svarbu pradėti balsuoti anksti.

Prieš pat rinkimus atrodė, kad įvyks didžiuliai pokyčiai: tiek daug informacijos apie kandidatus, begalybė kvietimų balsuoti feisbuke, atrodė, kad balsuoti eis visi. Ir pokyčiai įvyko: išsirinkome tai, dėl ko dabar labai gėda. Bet vienas nepaprastas pokytis, apie kurį nėra tiek daug kalbama, buvo tai, kad 2016 metų spalio 9 dieną balsavo 38 proc. 18-24 metų amžiaus Lietuvos piliečių. Tai yra 20 proc. daugiau negu buvo tokio amžiaus balsavusiųjų prieš ketverius metus.

Kodėl šis pokytis toks nuostabus? Pirmiausia, dėl to, kad visuotinė jaunimo balsavimo tendencija rodo, kad vis mažiau jaunų žmonių ateina balsuoti. Štai, pavyzdžiui, JAV prezidento rinkimuose 1972 metais balsavo 50 proc. žmonių, jaunesnių negu 25 metai, o 2012 metais balsavo tik 38 proc. tokių žmonių. Mažėjančiam politiniam jaunimo aktyvumui paaiškinti yra daug priežasčių. Pirmoji, yra ta, kad vis mažiau žmonių, jaunesnių nei 25 metai klauso radijo, domisi politinėm ir ekonominėm naujienom. Taip pat daug 18-30 metų jaunuolių bent keliskart keičia savo gyvenamąją vietą. Žmonės, gyvenantys stabiliai, turintys pastovius namus yra daug labiau linkę domėtis bendruomene aplink ir tuo, kaip joje yra tvarkomi reikalai.

Bene svarbiausias pokytis yra tai, kad vyresnės kartos žmonės balsavimo teisę mato kaip pareigą, o jaunuoliai balsavimą traktuoja kaip pasirinkimą. Vis mažiau jaunų žmonių renkasi pagal tai, ar žmogus yra liberalas, ar konservatorius – svarbu yra tai, kas žadama ir kokiu būdu pažadai bus įvykdyti.

Bet Lietuva yra kitokia negu daug šalių, turinčių šimtametes demokratijos tradicijas. Mes esame dar labai jauna parlamentinė valstybė, su trumpu demokratijos probėkšmiu XX amžiaus pradžioje ir dabartine mūsų Lietuva. Ir čia dar taip dažnai jaučiamas skirstymas į: valdžia ir visuomenė. Suprask, valdžia pati „atėjo“. Rinkėjai nejaučia atsakomybės už tai, kas vyksta Seime. O turėtų, nes valdžią išsirinkome mes. Ir netgi jeigu aš nepritariu tam, kas vyksta mūsų šalies politiniame pasaulyje, aš suvokiu, kad kažkas tai palaiko. O tai ir yra demokratijos grožis – mes, bandydami sujungti gausybę skirtingų požiūrių, kuriame savo valstybę.

Tik tam, kad tie skirtingi požiūriai susijungtų, reikia, kad jie visi būtų išgirsti. Ir Lietuva yra kitokia ne tik dėl to, kad tokia, kokią ją matome dabar, ji tapo neseniai. Lietuva yra kitokia, nes jos jaunimas kalba ir nori diskutuoti. 2016 metų rinkimai buvo stiprus pareiškimas, kad Lietuvai reikia tobulėti švietimo ir kultūros srityje. Lietuva jauna.

Ir Lietuvoje yra labai daug šviesaus jaunimo. Po Vilniaus licėjaus baigimo aš nesisukau lietuviško studentavimo virtuvėje ir dabar galiu rašyti tik iš keliautojos, būsimos studentės viename iš Londono universitetų, pozicijos. Bet tiek aš, tiek gausybė mano šviesiųjų draugų ir pažįstamų išvažiuoja svetur mokytis su mintimi, kad grįš į Lietuvą ir savo gautą išsilavinimą kristalizuos į kažką nuostabaus tėvynėje.

Ir tikra tiesa, kad kartais reikia išvažiuoti. Tada supranti, kaip nori sugrįžti. Po to, kai praleidau keturis mėnesius Lotynų Amerikoje, aš suvokiau, kad daug dalykų Lietuvoje neįvertinau. Ir aš noriu grįžti namo. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė. Bet pakeliavau ir po Vakarų Europą, JAV arba Naująją Zelandiją. Ir pamačiau, kiek daug daugiau jaunas žmogus ten turi galimybių, negu yra Lietuvoje. Pradedant tuo, kad tik dėl to, kad dirbau Jungtinėje Karalystėje už „minimumą“, aš per du mėnesius užsidirbau reikiamą pinigų kiekį metų kelionei po pasaulį. Baigiant tuo, kad renginių, seminarų, bibliotekų tose šalyse yra keliolika kartų daugiau. Bet juk tai tik materialūs dalykai.

O kas yra tai, kai jauno žmogaus smalsumas ir noras kalbėtis prilyginami beprasmybei? GĖDA. Jauni žmonės Lietuvos miestuose ir kaimuose yra mūsų valstybės ateitis. Ir štai tada galime pradėti stebėtis: kodėl tiek daug jaunų žmonių išvažiuoja, žada grįžti ir vis dėlto negrįžta? Nes ten paprasčiau. Ir užsienyje jaunų žmonių tikrai nelaukia išskėstomis rankomis. Bet, kai Seimo pirmininkas pasiūlo ekskursiją po Seimą vietoj to, kad ateitų pasikalbėti su jaunaisiais rinkėjais, atrodo, kad Lietuvoje nelaukia išvis.

Kokia išeitis? Padiskutuokime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Porą užklupo netikėta žinia – papasakojo, kas padėjo įveikti krizę (9)

Neseniai buvo minima pasaulinė diabeto diena. Ačiū už rūpestį, nesergu, bet jei jau...

Lietuvos prezidento rinkimų kampanija įsibėgėja: kodėl Lietuvai reikia antrojo Trumpo? (54)

Aš tikrai myliu Lietuvą. Esu žmogus, kurį, manau, auklėjo pakankamai patriotiškai. Nors tikrai...

Draugės palaikymą juto net ir po mirties – skeptikų kalbos neįdomios (33)

Tas buvo seniai, bet pamenu iki šiol. Manau, kad artimi žmonės nepalieka mūsų, stebi iš...

Ieškojo darbo valstybės tarnyboje – kilo daug nepatogių klausimų (74)

Galvojau, kad Lietuvoje nėra žodžio laisvės, bet ji tikrai yra. Mano straipsnis gavo tam tikrą...

Benamės katės Dzūkijos gyventojai tapo galvos skausmu: kur besikreipi, grįžti į pradinį tašką (5)

Mūsų kaime, kuris yra Dzūkijoje , tarp miškų, prieš trejus metus kažkas atvežė ir išmetė...

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (445)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (325)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (197)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (5)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (60)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (141)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...

Turistų spąstai Barselonoje – kosminės eilės ir kišenvagiai nuo šios vietos neatbaido (9)

Jei Barselona būtų draugė, tai būtų draugelka , kuriai nesigėdyčiau 4 valandą ryto...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (29)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Karjeros pergalė: Zverevas emocingai triumfavo finaliniame ATP turnyre (27)

Londone (Didžioji Britanija) pasibaigusiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) sezono turnyre...