aA
Senas viduramžių posakis skelbia: „miesto oras daro žmogų laisvą“. Prisipažinsiu: negaliu būti nešališkas, nes mano suvokimas kas yra „laisvė“ susiformavo būtent bakalauro ir magistro studijų Vilniaus universitete metais. Universiteto laikas studentui, studijuojančiam pamėgtą dalyką – tai ir yra „laisvė“.
Artūras Žukauskas
Artūras Žukauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Bet akademinei bendruomenei universiteto „laisvė“ lietuviškos švietimo politikos kontekste jau ilgą laiką turėjo savo kainą – ji reiškėsi ir toliau reiškiasi žeminančiais orumą universiteto dėstytojų atlyginimais ar juokingomis studentų stipendijomis. Šiandien Vilniaus universitetas tęsia protestą prieš Lietuvos švietimo politiką: stabdo savo darbą. Vienintelis žodis, kurį norisi pasakyti – pagaliau.

Paskutinė lapkričio savaitė tapo psichologiniu lūžiu, kai akademinė bendruomenė, kaip organizuota jėga, pagaliau išėjo į priekį, ir ryžtingai pareiškė, kad nesitaikstys su daugybę metų besitęsiančiom įvairios sudėties Lietuvos valdžių patyčiom. Šiandieninė valdžia mėgsta kalbėti, kaip per pastaruosius dvejus metus pakėlė mokslininkų atlyginimus maždaug 40 procentų. Bet kaip tai pasireiškė realiai? Pavyzdžiui, viename iš humanitarinių institutų 2017 metų gruodį jaunesnieji mokslo darbuotojai t.y. jau baigę aukštąjį mokslą, dirbantys mokslinį darbą, nebūtinai doktorantai, dažnai jau apsigynę disertaciją, už pilną darbo etatą „į rankas“ gavo nei daug nei mažai - 426 Eur. O po algų pakėlimo 2019 metų vasarį – 607 Eur.

Ar tai orus atlyginimas, galintis paskatinti jaunus žmones pasirinkti mokslą? Priminsiu, kad per tą patį laikotarpį vidutinis atlyginimas „į rankas“ šalyje augo nuo 690.50 Eur iki 802.70 Eur. Vilniaus universiteto docentai šiandien gauna 800-900 Eur. Jie apsigynę disertacijas, dėsto, rašo mokslinius straipsnius bei monografijas, daug metų dirbo tam, kad šiandien uždirbtų tiek, kiek vidutiniškai uždirba lietuvis. Ekonomistas Romas Lazutka neseniai paviešino, kad pagal išlaidas, tenkančias vienam aukštojo mokslo įstaigoje studijuojančiam studentui Lietuva atsilieka net nuo Rusijos, jau nekalbant apie toli į priekį išsiveržusią Estiją. Šalys, kurias lenkiame – Meksika, Kolumbija ir Latvija. Ar lygiavimasis į taip vadinamas „besivystančias“ šalis ir yra viešai nepaskelbtas Lietuvos švietimo politikos prioritetas?

Lietuvos aukštojo mokslo, kaip ir apkritai viešojo sektoriaus problemos tiesiogiai siejasi su gilumine Lietuvos Respublikos viešosios politikos krize. Lietuva per valstybės biudžetą, palyginus su BVP, perskirsto varganą pinigų kiekį, bet mokesčių progresyvumo praktiškai nedidina, o pajamas iš kapitalo apmokestina nežymiai. Be to, dalis visuomenės į valstybės biudžetą sumoka begėdiškai mažai mokesčių, palyginus su likusiais. Atsakomybę dėl viešojo sektoriaus situacijos turėtų prisiimti valstybės politikai, tiek formuojantys valstybės finansų politiką, tiek tiesiogiai kuruojantys įvairias viešojo sektoriaus sritis. Simptomiškas pavyzdys – dabartinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, dirbantis švietimo ministru jau trečią kartą. Žmogus, tinkamas įvairioms valdžioms, tiek “gaisrų” gesinimui, tiek veiklos imitacijai.

Jo asmeniškai mėgstamas hobis – pasirašynėti nieko nereiškiančius susitarimus su profsąjungomis, politinėmis partijomis ar akademine bendruomene. Kas dabar prisimena, kaip 2004-siais ministraujant Monkevičiui, buvo sudarytas susitarimas tarp politinių partijų ir akademinės bendruomenės, remiantis kuriuo valstybės lėšos mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai dar 2010 metais turėjo pasiekti 1 procentą nuo BVP? Kaip pažymi Vytautas Kaminskas, susitarimas taip ir liko tik popierine fantazija, o 1 procentas nuo BVP – niekaip nepasiekiamu tikslu.

Nenuostabu, kad ištikus eilinei švietimo sektoriaus krizei, o Vilniaus universitetui organizuojant įvairias protesto akcijas, ponas Monkevičius griebėsi senos taktikos: pasirašytas eilinis susitarimas su Lietuvoje dažnai silpnom ir negalinčiom ilgai priešintis profesinėm sąjungom turėjo sukelti įspūdį esą protestuojančiųjų reikalavimai patenkinti, o pažadėti 10 procentų „nuo rugsėjo“ turėjo užkišti protesto burnas. Bet ar atseit aukštojo mokslo institucijas vienijančios profsąjungos šįkart organizavo protestus gatvėse, ar jos iniciavo protesto judėjimą socialiniuose tinkluose? Ne. Šios profsąjungos neatstovauja protestuojančio Vilniaus universiteto ar neformalaus judėjimo „Paskutinis prioritetas“, todėl piariniai popierinio ministro Monkevičiaus susitarimai jų neliečia.

Šiandien ypač didžiuojuosi, jog baigiau būtent Vilniaus universitetą. Nes jis nesileidžia būti pastumdėliu eilinėje valdžios šachmatų partijoje. Jis šiandien yra pavyzdys visai akademinei bendruomenei. Nes valdžia anksčiau raštu įsipareigojo, kad mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus nuo 2020 metų didins ne mažiau nei 10 procentų. Nes valdžia turi įgyvendinti savo pažadą. Neišsisukinėdama, nesityčiodama ir nemanipuliuodama. Paremkime Vilniaus universitetą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.7500

Festivalyje apsilankiusi kaunietė jo nepamirš visą gyvenimą: ryte prabudau nuo riksmo (6)

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vyksta daugelis mūsų populiarių muzikos ir pramogų festivalių ....

Senolės vairavimo ypatumai buvo verti filmavimo kameros: o ji sau ramiausiai nuvažiavo

Mobilūs telefonai šiais laikais yra labai didelė problema. Ir problema jie yra tiek tarp jaunų...

Studentę šokiravo vairuotojos elgesys: o kas laiko vairą?

Aš irgi esu susidūrusi ne vieną kartą kelyje su žioplinėjančiais ir žvairuojančiais į...

Vykdamas pas kaime gyvenančius tėvus tokio išgąsčio vyras nesitikėjo

Vieną gražų savaitgalio rytą susiruošiau aplankyti kaime gyvenančius tėvus. Taip ir prasidėjo...

Pamatęs, ką mergina daro prie vairo, vyriškis apstulbo: taip dar reikia sugebėti (1)

Mano istorija su netikėtumais vairuojant buvo tokia. Kartą stovėdamas automobilių spūstyje...

Top naujienos

Skandalingoji ataskaita dėl Ukrainos Rusijai visiškai atlaisvino rankas: civiliams iškilo dar didesnė grėsmė

Nusistebėjimas, pyktis ir pažadai nutraukti finansinę paramą „Amnesty International“, o taip...

Paaiškino, kodėl Lietuva artimiausiu metu netaps robotizacijos lyderė: mūsų pramonės ne toks charakteris

Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina...

Karo ekspertai: svarbaus miesto šturmas darosi vis labiau tikėtinas (3)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, per...

Profesorius – apie ypač klastingą būklę: vos kelias sekundes trunkantys sutrikimai gali baigtis ir insultu

Širdies ritmo sutrikimai , panašu, kad kamuoja ne vieną Lietuvos gyventoją. Tai paliudijo ir LSMU...

Ukraina: sulaikyti užpuolikai, planavę nužudyti ministrą

Ukrainos saugumo tarnyba skelbia užkirtusi kelią pasikėsinimui nužudyti gynybos ministrą...

Pareigūnai papasakojo, už ką dažniausiai lietuviai netenka teisės vairuoti: tokių kasmet – dešimtys tūkstančių

Saugaus eismo ekspertai ir pareigūnai dažnai primena, kad vairuotojai turėtų vairuoti saugiai...

Žemaitijoje užaugina tokį arbūzų derlių, nuo kurio raibsta akys: dėl vienos gudrybės gali sverti ir 10 kilogramų

Nors arbūzai gali skambėti egzotiškai, tačiau Lietuvos soduose tai nėra retas reiškinys....

Profesionalus operatorius pasakė, kokį telefoną rinktis norint geriausių kadrų: išklojo savo TOP5

„Ne telefonas fotografuoja, fotografuojame mes, žmonės, kurie laikome tą telefoną“, –...

Dmitrijus Gordonas parodė savo gražuolę žmoną: romantiška akimirka sulaukė gausių internautų liaupsių (3)

Dmitrijus Gordonas nėra tas, kuris dažnai viešintų savo asmeninio gyvenimo akimirkas, todėl...

Karas Ukrainoje. Ukraina vėl smogė Antonivkos tiltui, Melitopolyje – didžiuliai rusų nuostoliai Rusijos karinėje vadovybėje – dideli pokyčiai (4)

Rusijos karinė vadovybė patyrė rimtų pokyčių dėl kariuomenės nesėkmių Ukrainoje.