„Uber“ yra Kalifornijoje įsikūrusi kompanija, kuri įvairiuose pasirinktuose miestuose įkuria transporto tinklą, t.y. iš principo yra tam tikras taksi tinklas, kurio vairuotojai dirba pagal patentą (be taksi licenzijų), su savo automobiliais, o užsakymai priimami per išmaniojo telefono programėlę. Teigiama, kad „Uber“ sukels revoliucines permainas Vilniaus taksi rinkoje. Man teko naudotis „Uber“ paslaugomis, kol ši nebuvo uždrausta mieste, kuriame gyvenu, tad norėčiau trumpai apibūdinti savo patirtį ir pasidalinti keletu minčių apie „Uber“ sistemos privalumus ir trūkumus iš kliento perspektyvos.
Privalumai:
1) Patogumas. Itin patogi programėlė telefonui, su kuria lengva išsikviesti automobilį. Automobiliai matomi žemėlapyje telefono ekrane. Užtenka vos kelių spustelėjimų. Taip pat galima įvesti adresą, į kurį siekiama nuvykti ir pasiskaičiuoti, kiek kainuos kelionė;
2) Punktualumas. Programėlė pateikia informaciją per kiek laiko automobilis atvyks, įskaičiuojant laiką, praleistą spūstyse, taip pat ir per kiek laiko pristatys į kelionės tikslą. Galiu patikinti, kad paprastai veikia itin tiksliai;
3) Saugumas. Užsisakęs automobilį matai, koks vairuotojas atvyks (vardas ir nuotrauka) ir kokiu automobiliu atvažiuoja tavęs pasiimti, taip pat ir jo reitingą. Jei jis tau nepatinka, gali tiesiog atšaukti užsakymą. Tuo pačiu tavo draugai ar šeima gali stebėti tavo kelionę realiu laiku žemėlapyje matydami, kur yra automobilis;
4) Mandagumas, paslaugumas. Po kelionės klientas gali įvertinti vairuotoją ir šiuos įvertinimus seka pati kompanija. Jei įvertinimai yra prasti, vairuotojas negalės dirbti su „Uber“. Vairuotojai dažniausiai būna paslaugūs, kai kurie netgi vežiojasi vandens buteliukų keleiviams pavaišinti;
5) Skaidrumas. Visi pinigų pavedimai vyksta elektroniniu būdu per kreditinę kortelę ir po kiekvienos kelionės klientas gauna elektroninį čekį į savo elektroninio pašto dėžutę, kuriame informuojama, kokį atstumą nuvažiavo, kokiu tarifu ir kiek sumokėjo. Jei klientas mano, kad vairuotojas vežė ilgesniu keliu nei galėtų, galima rašyti skundą ir pinigai gali būti grąžinami;
6) Kaina. Ji paprastai yra gerokai mažesnė nei taksi. Žinoma, tai priklauso nuo miesto, bet kaina gali būti mažesnė ir du kartus. Kas įdomu, tai važiavimo kaina yra apvalinama kliento naudai, tai yra buvę, kad netgi 60 ar 90 centų iki suapvalinami iki nulio.
Trūkumai:
1) Nėra išankstinio užsakymo galimybės. „Uber“ nepriima išankstinių užsakymų, taigi, tai gali sukelti tam tikrų problemų jei kur nors reikia nuvažiuoti fiksuotu laiku, pavyzdžiui, į priėmimą pas gydytoją, anksti ryte į oro uostą;
2) Negali naudoti tam tikrų taksi privilegijų, pavyzdžiui, viešajam transportui skirtų juostų. Tai gali šiek tiek pailginti kelionę piko metu, nes taksi gali naudotis viešajam transportui skirtomis juostomis.
3) Negali išpildyti specialiųjų reikalavimų. Jeigu pageidaujate kėdutės kūdikiai ar vaikui, ar norite didesnio automobilio didesnei kompanijai, daugiau vietos bagažui, to negalite užsisakyti iš anksto.
4) Kintantis aktyvumas. Daugiausia automobilių dirba vakarais, ypač savaitgaliais. Ryte paprastai dirba nedaug automobilių, tad atvykimo laikas būna ilgesnis;
5) Galimas taksistų agresyvumas. Man to neteko patirti, bet girdėjau, kad vairuotojai yra užpuolę kai kuriuos „Uber“ automobilius, dėl to keleivių buvo prašomi sėsti į priekį, kad nebūtų sukeliami įtarimai taksistams.
Kaip matote, privalumų yra daugiau nei trūkumų. Kol mano gyvenamajame mieste „Uber“ nebuvo uždraustas, tol juo tikrai dažnai naudojausi. Tai iš tiesų buvo tam tikra revoliucija miesto transporto srityje, nes jos populiarumas buvo milžiniškas. Bent jau patys „Uber“ vairuotojai sakė, kad mieste buvo 10 tūkst. asmenų, užsiregistravusių teikti „Uber“ paslaugas. Žinoma, tik nedidelė dalis jų dirba vienu metu. „Uber“ vairuotojams tai tik papildomas uždarbis prie pagrindinio darbo. Jie į gatves išvažiuoja turėdami laisvo laiko, čia nėra jokios dispečerinės ar darbo grafikų, tiesiog išvažiuoji, įjungi programėlę ir priimi užsakymus. Lygiai taip pat ir baigiamas darbas. Itin daug vairuotojų dirba savaitgaliais vakarais ir naktimis – tuomet ir paklausa, ir tarifai būna didesni.
Taksi įmonės teigia, kad ir jos gali teigti panašias paslaugas per išmaniojo telefono programėles. Pripažinsiu, kad teko naudotis ir kitomis išmaniųjų telefonų programėlėmis (tokiomis kaip „e-Cab“), kurios dirba su oficialiomis taksi įmonėmis, bet jomis nusivyliau ir jos tikrai nepasiekė tokio paslaugų lygio kaip „Uber“ (punktualumo, paslaugumo, skaidrumo ir kainos prasme). Taigi, taksi paslaugomis naudodavausi, tik kai reikėdavo transporto fiksuotu metu, pavyzdžiui, kai anksti ryte reikėdavo nuvažiuoti į oro uostą ar pan. Kai „Uber“ buvo uždraustas ir nustojo teikti paslaugas, labiau ėmiau naudoti viešuoju transportu, bet ne taksi, nes toks pačios taksi problemos išliko (punktualumo problemos, skaidrumo trūkumai).
Manau, kad klientui „Uber“ tikrai yra gerai ir jeigu Vilniuje pavyktų įgyvendinti sistemą taip, kaip ji veikia ir kituose vakarų Europos ar Amerikos miestuose, būtų puiku. Vis dėlto, „Uber“ veiklos sėkmei matau nemažai trukdžių, dėl kurių kompanijos paslaugos buvo uždraustos daugelyje Europos miestų.
Kokios gi problemos gali iškilti „Uber“ Lietuvoje? Pirmiausia, tai yra teisinės bazė – „Uber“ vairuotojai iš principo teikia tokias paslaugas kaip ir taksi įmonės, bet jie dirba daugiausiai pagal patentus. Jie neturi licenzijų, niekas nereguliuoja jų darbo laiko, jie netaikomos taksi verslui taikomos taisyklės. Taigi, dėl to kils rimtų problemų. Kiti aspektai yra tai, kad „Uber“ vairuotojai naudoja savo automobilius, tad bijau, kad automobiliai gali būti tikrai prastos kokybės (žvelgiant į Vilniuje važinėjančius automobilius).
Papildomas aspektas yra tai, kad taksi tarifai Vilniuje yra gana nedideli (išskyrus, žinoma, sunkiai išsprendžiamą oro uosto klausimą), tad klausimas, ar Vilniuje „Uber“ galės taikyti gerokai mažesnius tarifus ir bus gerokai konkurencingesnė, nei taksi paslaugas teikiančios įmonės. Jeigu „Uber“ atėjimas ar atėjimo grėsė priverstų visus rinkos dalyvius pasitempti, manau, kad vilniečiai būtų patenkinti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo nuomone? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: