Tai, ką aš verčiu mus įsivaizduoti, yra labai liūdna, aš žinau. Visą savo gyvenimą jūs tikėjotės sutikti tą vienintelį ar vienintelę – arba mažų mažiausiai tą, kuris jus papildys ir praleis su jumis visą likusį gyvenimą. Žinau, žinau – Jūs ne tokie naivūs, kaip visi likusieji, kurie apie tai svajoja. Jūs netikite giminingomis sielomis. Bet jūs vis tiek tikėjotės sutikti kažką, kas jums reikš šiek tiek daugiau negu simpatiją. Tą, su kuriuo vakare aptartumėte savo dieną, kas jumis pasirūpintų, kai susirgsite ir mažų mažiausiai užmigsite apsikabinę kartu. Mes visi to tikimės. Mes visi žmonės ir labai žmogiški.
Meilės paieškos turi vieną ypatingą savybę – ji labai smarkiai lemia mūsų gyvenimą. Meilė užima vieną iš svarbiausių vietų mūsų pasirinkimuose ir veiksmuose, net jeigu mes ir įjungiame savo protą ir išjungiame jausmus. Meilė – tai yra priežastis, kodėl jūs nusipirkote naujus džinsus praėjusią savaitę. Tai priežastis, kodėl jūs susitikote su draugais bare, nors to visai nenorėjote. Tai priežastis jūsų visų baimių ir abejonių dėl jūsų ateities. Ir tuo pačiu, meilė įkvepia didžiausius mūsų gyvenimo pokyčius.
Taigi, jei jūs staiga sužinotumėte nenuginčijamą tiesą – „Meilė niekada nepasibes į jūsų duris“ – kaip jūs pažiūrėtumėte į savo gyvenimą? Ar pakeistumėte kažką savo kasdienybėje? Ir kaip pasikeistų jūsų ilgalaikiai planai, kuriuos taip ilgai modeliavote ir kūrėte?
Greičiausiai jūsų pirminė reakcija būtų: „Na, ką jau padarysi.“ Juk, galų gale, jūs esate protingas ir savarankiškas žmogus. Juk, bet kokiu atveju, jūs turite planų, kurie priklauso tik nuo jūsų. Visi mes taip galvojame. Bet leiskite dar šiek tiek pamąstyti. Kad ir kaip mes nenorime pripažinti – meilė, tai ramentas, kuriuo remiamės nuolatos. Idėja, kad kažkada kažkas mylės mus tokius, kokie mes esame, su visais mūsų trūkumais – subtili priežastis, kodėl mes neturėtumėme tobulinti savęs.
Kaip jūs perplanuotumėte savo gyvenimą, jei staiga meilė nebebūtų vienu iš pasirinkimų? Susikoncentruotumėte siekiant karjeros ir pasisekimo? O gal pradėtumėte investuoti tik į save – dažniau keliautumėte ir išeitumėte iš komforto zonos, dažniau rizikuotumėte?
Aš užduodu šiuos klausimus, nes noriu tikėti, kad supratimas, kad nerasime savo gyvenimo meilės, būtų esminis lūžis mūsų pasirinkimuose. Pirminis įspūdis, kad „nemeilė“ yra griaunanti gyvenimą jėga, vis tik gali tapti išvaduojančia. Atsikračius baimės mirti vieniems atsiveria neribotos galimybės: mes galim pabandyti pagyventi kiekviename žemyne, mes galime padaryti svaiginančią karjerą, mes galbūt grįžtumėme į universitetą ir apsigintume laipsnius, kurių taip ilgai norėjome. Juk mums nereikia rūpintis, kad mes iš kažko atimame finansinį stabilumą. Nebelieka baimės, kad tu gali kažką nuvilti, nes galbūt tavo „antroji puselė “ visai kitaip įsivaizdavo jūsų ateitį. Kai pagalvoji, juk laisvė yra meilės įkaitas...
Tik tada, kai gyvenime atsitinka situacija, jog mes neprivalome ieškoti to vienintelio, suprantame, kad mes turime visišką teisę mylėti Save. Kad mes galime gyventi tobulindami tik save, keldami sau kraštutinius iššūkius, lepindami ir erzindami savo protą, provokuodami savo galimybes. Ir tada greičiausiai mes savyje atrasime tai, ko ieškome kituose.
Yra vienas dalykas, kurį mes turime nustoti daryti – tai laukti to, kuris pakeis mūsų gyvenimą. Tiesiog būkime tais žmonėmis, kurių mes laukėme ir gyvenkime kiekvieną dieną jį įsimylėję. Nes jūs kuo puikiausiai žinote – kiekviena pasiekta pergalė, kiekvienas nuopuolis, visos baimės ir kiekvieną emociją išgyvens ne kas kitas, o Jūs. Jūs esate vienintelis žmogus, kuris prisiima visus nuopelnus ir tik jūs sau ištiesiate ranką, kai parklumpate.
Mums reikia pradėti vertinti viską, ką mes atnešame į savo pačių gyvenimus. Mes esame patrauklūs tada, kai per gyvenimą einam užtikrintai, be apsiribojimų. Energiją, kurią skleidžiame, keičia ne tik mūsų pačių gyvenimus, bet ir aplinkinių...
Dėl to geriau nustokite save kankinę meilės paieškomis, nes mes neprivalome nugyventi gyvenimą dviese. Jūs galite būti sau patys tie „vieninteliai“.
P.S.: O visiems, suradusiems savo sielos draugą linkiu išlikti laisvais...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Jūsų nuomonė kitokia? Galbūt mylimas žmogus apvertė Jūsų gyvenimą tik gerąja prasme, paskatino siekti daugiau? O gal manote, kad be meilės gyvenimas – neįmanomas? Jūsų minčių laukiame el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“!