aA
„Viskam – Dievo valia“, -pasakiau savo pažįstamam, ką tik palaidojusiam savo septyniolikmetį sūnų, staiga mirusį nuo keistos širdies ligos.
Vyro mirtis buvo pirmoji tragedija.
Vyro mirtis buvo pirmoji tragedija.
© Shutterstock

„Tegu jis pasilieką tą valią sau“, – atkirto piktai, vos valdydamas ašaras.

Pagalvojau, kaip lengvą pasakyti, bet kaip sunku priimti, pripažinti ir susitaikyti su ta valia. Dar didesnės abejonės kyla dėl tos valios, kai matai sunkiai paaiškinamas žmonių tragedijas. Kodėl ta sukelianti begalinį skausmą valia dažnai būna nukreipta prieš tuos, kurie – priešingai, turėtų mėgautis Dievo palaima ir dėmesiu. Čia tikriausiai tiktų pasakymas „Dievo keliai nežinomi“. Ir taip prisiminiau savo šeimos istoriją.

Atrodo – pavyzdinė šeima

Dar gerokai prieš vestuves likimas suvedė su žmonos giminaičiais, tiksliau, uošvės sesers šeima. Eilinė, darbšti, pareiginga, netgi pasakyčiau pavyzdinga tų laikų šeima.

Šeimos galva darbavosi inžinieriumi vienoje stambioje įmonėje, žmona – medicinos srityje ir jie augino du sūnus. Mane nuo pat pažinties pradžios su būsimos žmonos artimaisiais stebino jų vieningumas.

Šeimoje, kurioje aš augau, labiau buvome pratę viską atskirai. Nebuvo tradicijos bendrai švęsti kažkokias rimtesnes šventes, o žmonos pusėje visos šventės ir eiliniai savaitgaliai būdavo bendri. Kas labiausiai stebino, kad abu vaikinai, net būdami jau vyresnio amžiaus ar pilnamečiai dažnai būdavo kartu su tėvais. Nesigėdydavo kartu su jais išeiti miestą, parką pliažą, švęsti šventes.

Daugelis pripažins, kad 16-18 metų berniukai labiau linkę eiti pasivaikščioti be tėvų. Niekada toje šeimoje nebuvo girtaujama, negirdėjau barnių ir nepastebėjau jokių kitokių negatyvių reiškinių. Pavyzdinga šeima. Nusipirko žiguliuką, įsigijo sodą ir visi kartu statė jame sodo namelį.

Berniukai, kiek pamenu, buvo ne patys geriausi mokiniai, bet prie geresniųjų. Atrodo, gyvenk, džiaukis, geru vyru, vaikais, nedideliu turtu... Bet įsikišus Dievo valiai šeimą pradėjo persekioti nelaimės.

Pirmoji tragedija

Vyresnysis įstojo į aukštąją mokyklą, bet dėl kažkokių nesutarimų su mokyklos vadovybe (buvo auklėjamas tvirta katalikiška dvasia) išstojo ir išėjo į tarybinę kariuomenę. Kadangi buvo aktyvus sportininkas, tai jį paėmė į oro desanto dalinį.

Prieš pat baigiantis tarnybai vaikinas viršijo savo įgaliojimus ir buvo iškelta baudžiamoji byla. Iki tarnybos vietos buvo apie 600 kilometrų, tėvai patys nedrįso žiguliuku važiuoti į tesimo procesą, tai paprašė manęs nuvežti.

Prie jau beveik įveiktų dvejų metų kariuomenės prisidėjo papildomi treji metai Lietuvos įkalinimo įstaigoje.
Netrukus iš armijos grįžo ir jaunėlis. Jam tarnyba praėjo be jokių nemalonumų ir vėl visa šeima kartu. Netrukus vyresnysis vedė, susilaukė sūnaus, o jaunėlis dirbo geroje įstaigoje. Tėvai didžiąją laisvo laiko dalį leisdavo sode, rūpinosi anūku – džiaugsmas ir ramybė visiems.

Jų sodas buvo netoli miesto. Eilinę dieną, norėdamas atlikti kasdienius smulkius darbus, vyras laukų keliukais nuvažiuodavo dviračiu. Vieną vakarą jis negrįžo įprastu laiku. Žmona paskambino policijai.

„Tai gal jis kur pas panas sėdi. Palaukite, sugrįš“, – atsakė.

Jis buvo ne tas žmogus, kuris kažkur sėdėtų, tad žmona su vaikais išėjo ieškoti patys. Žinojo keliuką, kuriuo tėvas važinėdavo, juo ir ėjo. Rado nukritusį pievoje – nebegyvą.

Išvada – infarktas. Kaip sakė gydytojai, jau ne pirmas. Buvo keletą smulkių išgyvenęs tiesiog būnant, nes niekada nesiskundė, ligoninėje negulėjo ir niekas apie tai nežinojo, na, nebent gal mylimoji.

Absurdiška jaunesniojo žūtis

Tai buvo didelė tragedija tiek žmonai, tiek sūnums, kurie labai artimai bendravo su tėvu. Nežinia, kas paveikė, bet vyresnysis po kelerių metų staiga pasuko kitu keliu. Pardavė tėvo paliktą sodą, mašiną, išsiskyrė ir pasuko laisvo, nepriklausomo žmogaus keliu.

Matydavau jį vaikštantį mieste. Kartą paklausiau, kodėl neini dirbti.

„Ką aš, durnas? Kas rytą 8 val. pradėti darbą, 5 val. baigti, sumokėti mokesčius ir išsižiojus laukti kito atlyginimo? Čia aš laisvas“, – atsakė.

Po turto dalybų mamai liko vieno kambario butelis, kuriame glaudėsi su jaunėliu ir kartais priimdavo pernakvoti vyresnįjį.

Jaunėlis buvo nevedęs laisvas jaunas vyras, bet niekada nebuvau matęs girto. Gal kiek ir išgerdavo, bet turėjo saiką. Vieną dieną grįžo iš draugo vestuvių išgėręs. Kadangi buvo nepratęs, neturėjo patirties, užmigo atsigulęs ant nugaros ir užspringo.

Kartojo vyrų vardus

Ne taip seniai žmona laidojo savo vyrą, dabar mama laidojo jauniausiąjį sūnų. Ir ne specialistui matėsi, kad antroji netektis turėjo stiprios įtakos jos dvasiniai pusiausvyrai.

Vis dažniau jai reikėjo priežiūros, buvo rizikinga palikti vieną. Tai išeidavo neužrakinus durų, tai palikdavo atsuktas dujas ir t.t. Pas ją persikraustė mano uošvė ir seserys dabar nuolat buvo kartu.

Šaltą žiemos dieną vyresnysis sūnus pateko į ligoninę. Vos atsipeikėjęs, nėt šiltai neapsirengęs, pabėgo iš ligoninės. Ryte vyrą rado sušalusį netoliese esančiame miškelyje.

Laidodama vyriausiąjį sūnų mama sunkiai besigaudė, kas vyksta. Tai paklausdavo, ką čia laidoja, tai braukdama ašaras tyliai, lyg maldą, kartodavo savo vyrų vardus.

Po šių laidotuvių ji pasinėrė į jai vienai suprantamą gyvenimą. Fiziškai nebuvo jokių problemų, bet be sesers, mano uošvės, priežiūros – nė žingsnio.

Paskutiniųjų laidotuvių nebesuvokė

Vieną dieną dingo uošvė. Vėl paieškos. Skambučiai į ligonines – nėra. Morge gavo informaciją, kad yra atvežta neatpažinta močiutė. Dar dabar žmona prisimena informaciją, kabėjusią morge ant durų: „Be kliento sutikimo informacija neteikiama.“ Įdomu, kurio kliento sutikimą reikia gauti – to kuris guli ant lentynos?

Paaiškinus situaciją žmona gavo leidimą pažiūrėti ir tai buvo jos mama, mano uošvė.

Kad laidoja seserį, vieniša močiutė jau nebesuvokė. Vis klausinėjo, ką čia veikiame, o ką laidojame, kodėl laidojame, ką toliau darysime ir taip toliau.

Iškeliavus mano uošvei anapilin, močiute pasikeisdamos rūpinosi mano žmona ir buvusi marti. Atsirado galimybė kuriam laikui perkelti ją į globos namus.

Pamenu kaip gydytojas mano žmonai sakydavo, kad jos vidaus organai sveiki, funkcionuoja normaliai, bet ji nei iš šio, nei iš to kritinėja. Eina, staiga nukrenta ir nesikelia. Įspūdis, lyg kažkas ant jos užkristų ir prislėgtų. Taip ir piršosi mintis, kad slegia netekčių našta.

Neilgai ji išbuvo slaugos namuose. Kaip rūpestinga žmona, mama suguldžiusi amžino poilsio savo vyrus, paklususi Dievo valiai pati iškeliavo pas juos. Negi paprasti, padorūs žmonės verti tokios Dievo valios? O galbūt tai tikrai frazės „Dievo keliai nežinomi“ patvirtinimas.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(341 žmogus įvertino)
3.8358

Išsidalijus palikimą tarp brolių įsiplieskė karas: likau „biedniausias“ ir kalčiausias (80)

Yra pasaka kuri prasideda šitaip: „Gyveno trys broliai. Du protingi, o trečias...“ Taip, tas...

Po skyrybų – jautrus laiškas buvusiajam, kuris pasirinko „kiaunę“: paskubėk susivokti, kol ne vėlu (95)

Einu gatve. Stebiu pro šalį praeinančias poras. Visi eina susikabinę rankomis, išsišiepę....

Per incidentą parke mama sustingo iš baimės: ne gyvūnas kaltas, kad šeimininkai neturi smegenų (163)

Vaikščiojau viename Kauno parke su savo mama ir vaikeliu, kurį vežiau vežimėlyje. Buvome prie...

Ilgalaikė vedusio vyro meilužė nesigaili: pusę medaus mėnesio jis praleido su manimi (257)

Taip, aš mylėjau. Vedusį. Ir tebemyliu. Ar gailiuosi to, kad dvejus metus kartą per savaitę...

Jaunosios kalbininkės močiutė atėjo į diplomų teikimą: siaubinga ir pasibjaurėtina (347)

Praėjusią savaitę turėjau didelės garbės dalyvauti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto...

Top naujienos

Laimėjusį partijos sparną įtaria turint keistų kėslų: ką patys krikdemai galvoja apie koaliciją su „valstiečiais“? (63)

Krikščioniškų demokratiškų pažiūrų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų...

Butai regione už tūkstantį eurų vilioja ir specifinius pirkėjus: jiems tai gali tapti vartais į Europą (40)

Ignalinos rajone įsikūręs Didžiasalis iki šiol yra išskirtinis savo būsto rinka. Kaime galima...

5 mln. miestas grįžta į itin griežtą karantiną – užteko vos kelių klaidingų žingsnių (254)

Užteko tik kelių klaidingų žingsnių tvarkant keliautojų srautus, grįžtančius iš užsienio,...

Gamykla Jonavos rajone išaugo iki vienos didžiausių įmonių Baltijos šalyse: prekės pasiekia ir Tadžikiją (142)

Jonavos rajone, Čičinų kaime lietuviai vykdo valymo šluosčių ir kempinėlių gamybą, kurios...

Išsidalijus palikimą tarp brolių įsiplieskė karas: likau „biedniausias“ ir kalčiausias (80)

Yra pasaka kuri prasideda šitaip: „Gyveno trys broliai. Du protingi, o trečias...“ Taip, tas...

Regimantas Dima

Kaip parašyti labai trūkstamą lietuvių literatūrai erotinio žanro apsakymą (1)

Liepa už lango. Autoriaus sode visi sodo darbai padaryti, lapija klesti, žiedai žydi ir autorius,...

Lenkija balsuoja įtemptame prezidento rinkimų antrajame ture: Duda susirėmė su Trzaskowskiu (3)

Lenkai sekmadienį pradėjo balsuoti itin įtemptame prezidento rinkimų antrajame ture, kuriame...

Nijolė Pareigytė-Rukaitienė įsigijo butą pasakiškoje Palangos vietoje: tarp kaimynų – dvi „69 danguje“ narės (168)

„Laukiu, kaip mažas vaikas savo naujų namučių prie jūros“, – įgyvendinta svajone,...

Odontologas – apie 4 dantų ligas, kurios aktualios ypač dabar: simptomai ir sprendimo būdai

Nors Lietuvoje karantinas atšauktas, tačiau pasaulyje dar užfiksuojami šios infekcijos židiniai,...

Juokingiausios apsipirkinėjimo internetu nesėkmės: nuo šiol dukart pamatuosite ir tik trečią pirksite (11)

Pirkti internetu – smagu ir paprasta, tačiau tai turi Ir nemažai minusų. Pavyzdžiui, šis...

|Maža didelių žinių kaina