Alkoholio upės liejosi laisvai. Kadangi buvau atsakinga už draugę, apsiribojau tik prieš tai išgertomis dviem taurėmis vyno, bet mūsų įmonėje dirbo daugiausia jauni žmonės, todėl vakarėlyje netrūko energingų šokių, dainų, kvailiojimų. Prisigalvojome visokių žaidimų, užduočių. Vieno iš jų metu mūsų bosas su kėde neišlaikė pusiausvyros ir krito išdauždamas stiklines duris. Stiklo šukės gan smarkiai perpjovė jam ranką. Restorano darbuotojai padėjo sutvarstyti žaizdas, tačiau kraujavimas nesiliovė.
Vakarėlyje buvau blaiviausia, tad nusprendžiau bosą palydėti į skubios pagalbos skyrių. Kaip ir minėjau, buvau atsakinga ir už draugę, negalėjau jos palikti vienos, tad įkalbinau važiuoti kartu. Nuvykus į ligoninę, bosą operatyviai apžiūrėjo sesutė ir skubiai iškvietė traumatologą. Nepraėjus nė kelioms minutėms koridoriuje pamatėme ateinant traumatologą. Jis bosą nusivedė į procedūrinį, kur susiuvo žaizdas. Mes su drauge laukėme už durų. Taip belaukiant, draugė ėmė skųstis, kad jai bloga, pykina. Galvojau, kad juokauja. Laikas bėgo. Staiga atsidarė procedūrinio durys ir išėjo mūsų bosas. Jo ranka buvo susiūta ir sutvarstyta. Gydytojas paprašė palaukti kelias minutes, kol išrašys dokumentus. Mano suvartotas alkoholis jau buvo spėjęs išgaruoti, tačiau draugė su bosu atrodė nekaip. Draugė skundėsi, kad ją vis labiau pykina. Galvojau ją palydėti iki tualeto, bet nenorėjau palikti vadovo vieno. Liepiau draugei trumpai pakentėti. Kiti skubios pagalbos lankytojai vis šnairavo į mūsų pusę...
Galiausiai traumatologas išėjo iš kabineto ir tiesė mums išrašą. Visi trys pakilome nuo kėdžių, kai staiga mano draugė „dėjo šliauką“ ant gydytojo ir popierių jo rankose... Visas laukiamasis nuščiuvo. Puoliau už ją atsiprašinėti, gydytojas nulėkė atgal į kabinetą valytis... galvojau iš gėdos prasmegsiu kiaurai žemę.
Pačiupusi kolegas už parankių, ištempiau greičiau iš priėmimo. Sesutė mums dar šaukė palaukti naujų išrašų. Nelaukėme... Nepasirodėme ir kitą dieną. Po to karto tą ligoninę išvis aplenkiu didžiausiu spinduliu...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kalėdas švęsime ne tik su šeimos nariai, bet ir su kolegomis. Smagu tokiame renginyje ne tik pasipuošti, atsipalaiduoti nuo darbo, bet ir neoficialiai pabendrauti. Visgi tokiame vakarėlyje gali būti ne tik linksma, bet ir nutikti įvairių kuriozų – tai tylenis bendradarbis lepteli kokią nesąmonę, tai boso elgesys priverčia pasijusti nepatogiai, o kai kurie tiek padaugina, kad leidžia sau per daug. Teko patirti panašių nuotykių darbo vakarėliuose?
Pasidalink savo istorija su DELFI skaitytojais ir įdomiausios istorijos autoriui padovanosime Erikos Burniskaitės knygą „Dukra“. Visos istorijos bus publikuotos DELFI. Rašyk el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbo vakarėlis“