Kantrybei trūkus nukeliavom į vaisingumo kliniką. Vyrui buvo atlikta spermograma ir sulaukėme liūdnų žinių – spermatozoidai labai silpni. Tą akimirką abu su vyru apsiašarojam, keletą minučių pasėdėjom ir vėl grįžom pas gydytoją. Paklausus ar yra bent koks šansas, ji atsakė, kad vienintelis – dirbtinis apvaisinimas. Vyrui gydytoja išrašė vaistų, kad spermatozoidai sustiprėtų, jis juos gėrė apie 4 mėnesius. Aš kiaušintakių praeinamumo tyrimo nedariau, tad gerai ir nežinau, ar viskas gerai.
Praėjus tiems 4 mėnesiams mes pasiryžome išbandyti dirbtinį apvaisinimą. Ačiū Dievui, gydytojų komandai ir mums pavyko jau pirmąjį kartą ir dabar sūneliui – jau metukai. Žinoma, pykom ir tebepykstam ant mūsų valdžios, kad dirbtinis apvaisinimas nekompensuojamas – galėtų bent dalį ji apmokėti.
Svajojam ir apie antrą vaikelį, o pinigėlių nėra, todėl tėčiui teko grįžti dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, kad surinktumėm reikalingą pinigų sumą ir vėl galėtumėm bandyti. Noriu šiai šeimai palinkėti stiprybės, kantrybės ir nenuleisti rankų – išbandyti reikia viską.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Galite pasidalinti panašia patirtimi? Norite paguosti ar patarti šeimai? Savo mintimis galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: