Šis pasakojimas turėtų prasidėti tuo, kad dabar man 25 metai, taigi esu visiškas nepriklausomos Lietuvos vaikas, augęs kartu su ja. Mane ir mano kartą augino žmonės, gimę ir susiformavę sovietmečiu.
© DELFI / Tomas Vinickas

Tai jūs gėrėte savo giras iš cisternų, kurias melždavo storos tetos gatvėse; visas rajonas dalinotės viena stikline ir nežinojote, kas yra pūslelinė; susilaukę kūdikio laukdavote talono marlei nusipirkti ir paaugusius vaikus siųsdavote pusdienį stovėti eilėje prie žirnelių.

Tai jūsų karta gaudavo butus dar statomuose Klaipėdos Debreceno, Šiaulių pietinio, Vilniaus Fabijoniškių rajonuose. Jus, baigusius mokslus, iškart paskirdavo į darbovietę, todėl visi turėjote darbo, bet dirbti nenorėjote. Savo medaus mėnesius praleisdavote Sočyje ar Odesoje. Šūriko nuotykiai buvo vienas mėgstamiausių jūsų filmų.

Universitetuose mokėtės marksizmo, cituodavote Leniną ir mintinai mokėjote LTSR himną. Šiandien savo „Facebook“ esate „palaikinę“ grupę „Made in CCCR“ ir su džiugesiu dalinatės tokiomis nuotraukomis kaip „Mano vaikystėje didžiausias desertas būdavo ant juodos duonos užteptas sviestas, apibarstytas cukrumi“.

Ta rožinė sovietų nostalgija tokia stipri, kad turbūt didžioji mano kartos dalis net naktį prižadinti galėtų pasakyti, kiek kapeikų kainavo arbatinės bandelės jūsų mokykloje, kuo ypatingas M. Gorbačiovas ir kaip nemokamai gavote sodą penktojoje sodų bendrijoje.

Dabar Jums 45 – 60 metų, tiesa? Deja, jūs pamiršote kai ką labai svarbaus. Aš taip pat esu anūkė tos kartos, kuri puikiai prisimena pačią jūsų nostalgijos laikų pradžią ir tyliai apie ją pasakoja. Mano močiutei dabar 87 metai ir jos jaunystė prabėgo apsupta kareivių, bado ir slapstymosi nuo tremties. Rusų okupacija jai reiškė keturis vaikus, kuriuos, mirus vyrui, teko auginti vienai, darbą kolūkyje, pamirštą save ir baimę, kad bet kada, už bet ką iš jos, vienos ir neturtingos, gali būti atimti vaikai.

Karas ir sovietmetis jos prisiminimuose nupieštas siaubo filmo vertais vaizdiniais apie mirusius tėvus, lavonus gatvėse, milžiniškas nužudytų žmonių duobes, išbadėjusius ir viską plėšiančius karius, pro galvą lekiančias kulkas, kai viską metus teko bėgti į miškus, tam, kad kitą dieną neatsidurtum traukinyje su kelialapiu į tremtį.

Sovietmetis jos broliui partizanui padovanojo jaunystę kalėjime. Į tą patį kalėjimą pasimokyti sovietinių tiesų ir meilės komunizmui buvo išsiųstas ir jos vyras, mano senelis, labiau už viską nekentęs komunizmo. Sovietmetis jai reiškė jokio mokslo, jokio išsilavinimo, jokio džiaugsmo, tik tylų ir nuosaikų susitaikymą su lemtimi, siekiant niekada ir niekam neužkliūti. Taip buvo griaunamos asmenybės ir jų istorijos.

Kai subyrėjo pasaulis, mano močiutė buvo paauglė. Iki tol jos šeima turėjo didelį ūkį, gausybę jiems dirbusių darbininkų ir Kalėdas jie švęsdavo taip kaip mes šiandien. Darbas, kultūra, pasiekimai ir turtas, kurį karta iš kartos kaupė ir savo vaikams perduodavo mano proseneliai, per vieną naktį neteko jokios prasmės, kai sužinojus apie tremtį, teko bėgti į visas pasaulio puses.

Per akimirką, dėka sovietų valdžios, viena iš tūkstančių Lietuvos šeimų žlugo, nes buvo lietuviai, nes kūrė savo šalį, nes dirbo jai. Kartais, kai mano močiutė, visa tai atsimena ir pasakoja istorijas apie smetonišką savo vaikystę, gali įžvelgti jos akyse vieną reikšmingiausių pasaulyje „o jeigu“: o jeigu viskas būtų buvę kitaip, jei Stalinas niekada taip ir nebūtų atsiradęs šiame pasaulyje, jei rusų kareiviai būtų likę Rusijoje auginti vaikų ir kurti civilizuotos Rusijos, jei Lietuva niekada nebūtų buvusi okupuota... Kokia daug pasiekusi ir turtinga būtų mūsų šalis, kokia stipri būtų mūsų kultūra ir niekam niekada nešautų į galvą šlovinti žudikiškos ir viską sunaikinusios santvarkos.

Žaliojo tilto skulptūros yra niekas, kur kas baisesnė yra dėl jų kilusi diskusija apie okupantų prisiminimą, apie budelių simbolikos VERTĘ mūsų kultūrai. Kiekvieną dieną eidami pro šalį, mūsų vis dar blaiviai mąstantys seneliai joje mato savo sužalotą šalį, sunaikintas šeimas, kulkų žymes brolių smilkiniuose. Tai yra tie prisiminimai ir tas palikimas, kuriuos jiems siūloma branginti ir vadinti vertybe. Tai daugiau negu žiauru ir tai spjūvis jiems į veidą nuo savo vaikų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti nuomone apie Žaliojo tilto skulptūras? Tai galite padaryti el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Tiltas“.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naktį namo važiavusi mergina patyrė siaubą: jis mane persekiojo lyg pamišęs (90)

DELFI skaitytoja pasidalijo labai ją išgąsdinusiu įvykiu, kai vidurį nakties automobiliu...

Idėja Lietuvai – visus veltėdžius siųsti į kariuomenę (27)

Kai išgirdau, kad grąžinami šauktiniai, pasipiktinau, ir piktinausi ilgai. Atrodė nesąmonė –...

Nelaimės Marijampolėje sukrėsta mergina: nesmerkime kaltojo (283)

Tikriausiai visi girdėjome dabar taip aptarinėjamą įvykį, nutikusį Marijampolėje . Aš...

Bijojau grįžti į Lietuvą, bet pokyčiai mane pribloškė (187)

Dažnai tenka skaityti neigiamus emigrantų atsiliepimus apie Lietuvą: „bananų šalis“,...

Atsakymas Sandrai Vilimaitei. Šiandien jie keistuoliai – rytoj genijai (5)

Lyg jau kažkur girdėta, skaityta, gal tai tiesiog pasikartojantis atsitiktinumas, gal pasirodė,...

Top naujienos

Amžius – svarbus rodiklis imant būsto paskolą (15)

Jei esate vyresnio amžiaus ir norite pasiimti paskolą, bankai jos gali ir nesuteikti.

Iš kuklios sumos išgyvenantis daugiavaikis tėtis prisipažino: ne finansiniai sunkumai yra didžiausias iššūkis (18)

800-1100 eurų – iš tokių mėnesinių pajamų Mažeikiuose gyvena Juozo daugiavaikė šeima ....

Ekspertai juokauja: jei toks bus Karbauskio pasirinkimas, tai Vilniau, laikykis (307)

Europarlamentaro Antano Guogos vis dažnesni pasirodymai valstiečių-žaliųjų draugijoje ėmė...

Įrengė 22 kv. metrų butą Vilniaus senamiestyje: čia tikrai galima gyventi ir dviese (100)

Mažas butas, jeigu yra tinkamai įrengtas, gali būti puiki erdvė gyventi jaunam žmogui arba net...

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (1465)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (115)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Mamą nustebino sūnaus poelgis: matyt, kažką darau kitaip nei visos (45)

Visos mamos skirtingos, bet turi vieną bendrą tikslą – padaryti viską, kad jų vaikas būtų...

Horizonte – dar viena futbolo šventė: į Marijampolę kitame etape atkeliautų „Celtic“ (5)

Jei Marijampolės „Sūduvai“ pavyks išlaikyti svečiuose įgytą persvarą prieš Jūrmalos...

Audra niokojo Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (196)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...

Kinai sukūrė nedegančią ir labai stiprią medieną (25)

Daugybė pasaulio medžių kasdien yra nukertama dėl žaliavos poreikio. Mes turime ir kitų,...