Žmonės, išsikovoję laisvę, labai dažnai pamiršta ją puoselėti. Puikus to pavyzdys esame mes patys, lietuviai. Dažnai girdime aukštinant mūsų protėvių ir senelių kovas už laisvę, bet ar dažnai kalbama apie tai, kas buvo po to, pagaliau Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika?
Maironis, garsiausias lietuvių tautos šauklys kovai už tėvynę, tikėjęs laisvos valstybės idealais, nusivylė, pamatęs, kaip išsikovojusi nepriklausomybę, lietuvių tauta vėl paskendo kasdieniniuose rūpesčiuose.
Be abejo, laisvė - tai galimybės. Kalbant apie šių dienų laisvės sampratą, sunku būtų išvengti liberalizmo temos. Liberalizmas, demokratija, atviri keliai - visa tai skamba išties neblogai, tačiau tuomet dažnai žmonės, išsivadavę iš priespaudos ir draudimų, puola mėgautis taip laukta laisve, jog kartais tai ima darytis per daug rizikinga.
Juk liberalizmas nebuvo sukurtas tam, kad narkotikai ar panašūs dalykai taptų teisėta mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Jis buvo sukurtas asmens laisvei, kuriant šviesesnę ateitį sau ir, žinoma, kitiems, įteisinti. Tad tikėtina tai, kad laisvė nepražudys tik to žmogaus, kuris sugebės teisingai naudotis jos suteikiamomis galimybėmis.
Visgi būti laisvu - reiškia mokėti valdyti savo gyvenimą, suvokti pečius užgulusią atsakomybę bei ją priimti, nes išsivadavimu iš priespaudos gniaužtų kova dar nesibaigia, tai tik pirmasis jo etapas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!