Esminė kvailystė, į kurią noriu atkreipti dėmesį, yra ta, jog ginklų ribojimas, jų neprieinamumas neturi nieko bendro su galimybe išvengti masinių žudynių.
A. Tapinui, teigiančiam, jog uždraudus piliečiams turėti šaunamuosius ginklus sumažės ginkluotų išpuolių ir teroro aktų siūlau atlikti eksperimentą. Pasidėkite prieš save ant stalo bet kokį šaunamąjį ginklą ir paprašykite, ne, geriau liepkite jam ką nors nušauti. Neskubėkite, duokite ginklui laiko. Jeigu ginklas savarankiškai nueis ir ką nors nužudys, tokiu atveju aš būsiu pirmas, kuris pasirašys po peticija Seimui visiškai uždrausti šaunamuosius ginklus. Galiu nuraminti skaitytojus – to nebus, žinote kodėl? Todėl, kad ginklai nežudo žmonių. Žmonės žudo žmones, ne ginklai. Tam žmonėms visai nebūtini šaunamieji ginklai. Žudyti galima pasitelkus peilius, kardus, mečetes ar, kaip liudija pastaro meto įvykiai Prancūzijoje ir Vokietijoje, sunkvežimius, su kuriais galima sutraiškyti kelias dešimtis žmonių (sunkvežimis šiuo atveju yra daug „našesnis” ginklas nei koks nors varganas revolveris ar pistoletas).
Kitas aspektas – teroristai bei nusikaltėliai ginklų gali įsigyti juodojoje rinkoje, kurios niekas nekontroliuoja ir kurios nevaržo ginklų kontrolės įstatymai. Juk būtent su tokiais ginklais 2015 m. buvo įvykdytos žudynės Paryžiaus „Bataclan” teatre. Kokia buvo valdžios reakcija į tai? Sugriežtinta legalių ginklų kontrolė. Įsigilinkime į šią logiką: egzistuoja valstybės nustatyta procedūra, reglamentuojanti oficialų ir teisėtą šaunamųjų ginklų įsigijimą. Teroristai, visiškai nesinaudodami šia procedūra, neturėdami su ja nieko bendro, nežinia iš kur įsigyja nelegalių ginklų ir su jais įvykdo nusikaltimą. Valdžia, nesugebėdama kontroliuoti nelegalios prekybos ginklais, sugriežtina legalią ginklų įsigijimo tvarką. Toks sprendimas yra jokio loginio ryšio neturinti nesąmonė.
Pabandykime įsivaizduoti utopinę situaciją: įsivaizduokime, kad JAV ir kitų šalių ginklų priešininkų svajonė yra įgyvendinama: uždraudžiami visi šaunamieji ginklai civiliams ir niekas nebegali jų legaliai įsigyti ir turėti. Ar tai reiškia, jog išnyks ginklai ir ginkuoti nusikaltimai? Visiškai ne. Net jei žmogus negali įsigyti ginklo, kad ir juodojoje rinkoje, jis visada gali pasigaminti primityvų šaunamąjį ginklą namų sąlygomis ir su juo įvykdyti nusikaltimą. Nors daugeliui tai gali skambėti neįtikėtinai, tačiau primityvaus, bet savo funkciją atliekančio ginklų gamybos instrukcijų, su išsamiais aprašymais ir patarimais galima rasti internete. Geras to pavyzdys yra britas Philip A. Luty, kuris norėdamas pademonstruoti ginklų draudimų absurdiškumą ne tik namų garaže pasigamino pusiau automatinį šautuva, bet ir parašė jo pasigaminimo instrukciją, kuri yra visiems lengvai prieinama internete.
Tai parodo, jog kiekvienas žmogus naudodamasis visiems prieinamais metalo apdirbimo įrankiais gali pasigaminti šaunamąjį ginklą. Norint panaikinti galimybę žmonėms pasigaminti ginklus reikia: (1) uždrausti pardavinėti metalą ir (2) uždrausti žinias, kaip pasigaminti ginklus. Nei viena, nei kita – nėra įmanoma.
Sutinku su A. Tapinu, jog masinės žudynės ir įvairūs teroro išpuoliai yra labai rimta XXI a. problema. Tačiau jos sprendimas yra ne ginklų įsigijimo ribojimas, o priešngai – jų prienamumas piliečiams. Geriausias būdas sustabdyti teroro aktus yra ginkluotas, apmokytas, kaip tokiomis situacijomis elgtis žmogus.
Paimkime labai neseną pavyzdį iš Lietuvos. Ant Gedimino kalno neaiškios psichinės būklės pilietis kabinėjosi prie aplinkinių, juos stumdė ir rėkė ant jų. Iškviesta policija į įvykio vietą važiavo daugiau nei pusvalandį (pusvalandį!). Laimei, įvykio metu niekas rimtai nenukentėjo. Įsivaizduokime, kiek kitokį scenarijų, kuriame tas žmogus, būdamas neaiškios psichinės būklės būtų pasigaminęs savadarbę mačetę (apie pusės metro ilgio metalo metalo gabalą su užgalastais ašmenimis) ir ja būtų kapojęs bei badęs aplinkinius. Tegul skaitytojas įsivaizduoja, kad yra vienas iš žmonių, tuo metu esančių ant Gedimino kalno. Kokios yra Jūsų galimybės šioje situacijoje? a) plikomis rankomis bandyti nuginkluoti užpuoliką? (sėkmės bandant, bet Jūsų šansai likti gyvam, tokiu atveju yra labai menki) b) kviesti policiją ir tikėtis, kad ji atvažiuos greičiau, nei užpuolikas jus nužudys (priminsiu, jog policija važiavo virš pusvalandžio laiko, tad vėlgi – sėkmės bandant), c) tiesiog bandyti pabėgti, tikintis, jog pats išsigelbėsite, o užpuolikas tegul verčiau žudo tuos, kurie pabėgti negali (pvz. vaikai, vyresnio amžiaus žmonės).
Skirtingai nei ginklų draudimų šalininkams, ginkluotam žmogui egzistuotų ketvirtoji galimybė – panaudojant legaliai laikomą ginklą pamėginti nuginkluoti užpuoliką. Šaunamojo ginklo akivaizdoje karšta užpuoliko galva gali greitai atvėsti ir jis nustotų siautėti, arba, blogiausiu atveju galima panaudojant ginklą sužeisti jį, jog jis negalėtų toliau vykdyti išpuolio ir tuomet laukti policijos. Kaip matome iš pateikto pavyzdžio, vienintelė reali alternatyva žmogui tokioje situacijoje yra pačiam turėti ginklą. Tai, kad situacija ant Gedimino kalno nesibaigė tragedija, yra laimingas atsitiktinumas.
Taip, žmogus gali įvykdyti nusikaltimą su legaliai laikomu ginklu, šios tikimybės visiškai panaikinti neįmanoma. Tačiau galima ją sumažinti iki minimumo atliekant kruopštų asmens praeities patikrinimą (ang. background check) su kuriuo JAV ir kitose šalyse yra kai kurių problemų. Šio patikrinimo tikslas yra užtikrinti, jog ginklą įsigyja psichikos problemų neturintis ir praeityje sunkių nusikaltimų nepadaręs žmogus.
Užtikrinant šios procedūros efektyvumą ir ginklų prieinamumą piliečiams visuomenės saugumas ne tik nesumažėja, bet priešingai – jis padidėja.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.