Artėja mokslo metų pradžia. Metas, kai mokyklas bei universitetus užplūsta gyvybė. Kai tėvai į didžiuosius miestus išleidžia savo vaikus. Miestuose atsiranda daugiau šurmulio, o gatvėse padidėja spūstys, kurias lydi įvairios replikų ir stereotipų kupinos sparnuotos frazės. Todėl kartais aplanko keistas jausmas, kad tolerancijos, pakantumo ir pagarbos žmogui dažnam pritrūksta net ir čia – Lietuvos sostinėje. Juk „kiekviename kaime yra savas ubagas, paleistuvė ir durnius“. Taip, yra.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

O juk taip dažnai mokyklose, universitetuose ar viešojoje erdvėje girdime, kad turime galimybes būti tiek laisvais, kiek mūsų laisvė nepažeidžia kito žmogaus laisvės. Apmaudu, kad nepaisant tokių progresyvių nuostatų ir tikslų, vis dar tenka susidurti su kitokiu, laike įstrigusiu ir žiauroku pasauliu, kuris nenori keistis ir mums jėga primeta savo „taisykles“ ir „vertybes“. Sakysite, kad kalbu apie provinciją? Ne, tą patyriau Vilniuje, pačioje sostinės širdyje.

Kiekvieną dieną Lietuvos didieji miestai alsuoja gyvybe. Įvairia: panašia, skirtinga ar ramiai sruvenančia, dažnai nuspėjama ar dar dažniau stebinančia. Kasdieniška – į kasdienybę įaugę, o gal vis dar galutinai neišauginti, neigiami ir nesuvokiami žmonių įsitikinimai paverčia tą gyvenimą joje ne tokiu jau ir laisvu.

Visiškai įprastą praėjusio pirmadienio popietę, keliaujant iš darbo link stotelės, Vilniaus miesto Katedros aikštėje, įvyko nei smagus, nei liūdnas įvykis: buvau užpultas penkių chuliganų vaikėzų. Telefonas ir piniginė, tikriausiai, negulėtų taip ramiai mano kuprinėje šiandien, jei sau leidžiantiems kito žmogaus laisvę niekinti individams būčiau nepasakęs „Ne“. Tuo pačiu – tikriausiai ir randų bei sumušimų netektų gydyti, jei būčiau atsakęs: „Taip“.

O situacija tokia. Pats Vilniaus miesto centras, 16 valanda ir aš ramiai, besiklausydamas muzikos, einu link stotelės. Eidamas pro Katedros varpinę pajutau, kad kažkas mane seka. Girdžiu, lyg kažkas kalba telefonu ir eina sparčiu žingsniu ta pačia kryptimi. Šmėstelėjo mintis, gal koks pažįstamas, norįs pasisveikinti? Nespėjus atsisukti, staiga pajutau, kad ant mano peties ranka. Ir tai tikrai nebuvo bičiuliškas patapšnojimas. Nepažįstamas, augalotas vaikėzas ir dar keturi jo bendrai. Nusimaukšlinu ausines ir girdžiu, kaip nevalstybine kalba man kažką įsakmiai sako. Nepasikuklina. „Ar tu bernas ar merga?!“, – išspjauna savo didybės ir pasididžiavimo kupiną klausimą stambiausias kompanijos veidas.

Suvokęs, kad vaikinai linksminasi, užsidedu ausines ir einu toliau, kol antrą kartą ant peties pajutau ranką. Šį kartą klausimas nebe toks jau kuklus: reikalavimas atiduoti 10 eurų, o po to – ir piniginę. Po poros perklausimų, pasikeitė ne tik agresorių veidai, bet ir ketinimai: „Staigiai duodi telefoną!“. Jausdamas, kad tai nieko gero nežada, tiesiog tylėjau, kol po antro perklausimo pajutau smūgius į pilvą ir spyrius. Taip. Katedros aikštė, stotelė link Lietuvos dailės muziejaus, aplink srautai žmonių, prieš mus – pora kamerų. Sutrikęs pradėjau eiti link Gedimino prospekto, kai atsisukęs pamačiau atbėgantį aktyviausią agresorių. Džiaugiuosi, kad priėjęs turistas pakvietė mane link savęs, o drąsieji agresoriai pabėgo Gedimino prospekto link.

Agresorius ir auka. Ką apie tai užsimena mokyklose? Pirma, užsimena, kai tik atmerkia akis. Agresoriai išsirenka auką ir ją psichologiškai ar fiziškai bando paveikti, kol kažkas jų nesustabdo. Nes individams, negebantiems sau užduoti klausimo: „Kas aš toks esu, kad turėčiau teisę pulti ar psichologiškai žaloti kitą žmogų?“ mintis – save sustabdyti ir susivokti – tikrai neateis. O kas gali juos sustabdyti? Tikrai ne mama ar tėtis. Tikrai ne draugas, kuris dažnai taip pat logiškai nesupranta, kas yra žmogaus teisės, kas yra taisyklės ir pagarba kitam žmogui. Agresoriai gyvena savo hierarchijos pasaulėliuose, kur bent ten, neįdėdami pastangų ir darbo, siekiant kažką sukurti, gali jaustis savo ir sau svarbiausiais. Jie, matyt, gali jaustis esą kažkuo. Nei gali, nei esą.

Bet ką daryti? Kaip sustabdyti? Visi suprantame, kad sėkmingos ir darnios bendruomenės yra tos, kurių nariai yra ne tik aktyvūs ir pilietiški, bet ir besilaikantys įstatymų. Ir aš, suvokęs, kad tai buvo neteisėtas veiksmas, kreipiausi į policiją. Ten susidūriau su biurokratiniais formalumais, nes, anot pareigūnų, bus imtasi „atitinkamų“ veiksmų. O taip norėjosi, kad maksimalių. Kita vertus, sutinku, kad sprendžiant smurtinių nusikaltimų klausimus, negalime atsakyti tuo pačiu ir paminti žmogaus teises. Kitaip rizikuotumėme sukurti tokias pat hierarchines sistemas, tik kitoje pusėje. O juk žmonėms reikia sudaryti sąlygas keistis.

Ką turime daryti, kad tokie incidentai, kaip mano, pasikartotų kuo rečiau? Imtis atitinkamų veiksmų, siekiant keisti įsigalėjusių stereotipų visumą visuomenėje, kur žmogų užpulti ir įžeisti dėl savo asmeninių įsitikinimų būtų gėda. Kur pastebėjus užpuolimą ar įžeidimą, tą pačią akimirką žmogus iš šalies prieitų, o eidamas iškviestų pagalbą. Visuomenėje, kurioje kurtume išties ne tik socialiai, bet ir morališkai saugios bendruomenės vaizdą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite pilieciai@delfi.lt

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos šaulys: ginklas yra tik įrankis – toks pat kaip benzininis pjūklas ar golfo lazda (16)

Perskaičius straipsnį ir pasižiūrėjus p. A. Tapino laidą kilo svetimos gėdos jausmas. Labai...

Susirūpinę šauktinių tėveliai: kodėl mūsų vaikų neišleidžia namo savaitgaliais? (282)

Nuo spalio 9 dienos į Karaliaus Mindaugo Husarų batalioną, kuris yra Panevėžyje, atvyko atlikti...

Pasidalino įspūdžiais apie Iraną – tokios neapykantos valdžiai daugiau niekur nepastebėjo (39)

Pasakojimą pradėsiu greičiausiai nuo Irano žmonių. Jie nuostabūs. Tikrąja to žodžio prasme....

Nutraukė Tapino „Laisvės TV“ prenumeratą: matyt, laisvę suvokiame skirtingai (270)

Gerb. Andrius Tapinas sekmadienį savo laidoje prakalbo apie ginklus ir kaip blogai, kad Lietuvos...

Kolegų pastabos privertė merginą degti iš gėdos – vėliau gailėjosi savo reakcijos (159)

„Mažos kosmetikos kainos – nusikaltimas prieš moterį“, – skaitau straipsnio antraštę ir...

Top naujienos

Ruoškitės: šildymo sąskaitose laukia staigmena (163)

Nors šildymo sąskaitos dydis labai priklauso nuo suvartojamos šilumos kiekio, sostinė, o ir kiti...

Valstybės tarnautojai įsiuto dėl pareiginės algos dydžio: tai yra nepadoru (236)

Valstybės tarnautojai piktinasi siūlomu jų pareiginės algos baziniu dydžiu, pasak jų, teikti...

Byloje dėl kompozitoriaus Dobrovolskio nužudymo – naujas posūkis: prokuroras prašo nuteisti tik vieną kaltinamųjų siūlo įkalinti 12 metų (32)

Į prieštaringai vertinamą Vilniaus barą „Vingrių 17“ (buvusį „Psichbarį“), prie kurio...

A. Veryga sako besidžiaugiantis ažiotažu dėl receptinių vaistų (61)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako netgi besidžiaugiantis kilusiu ažiotažu dėl...

Atsisako planų įvesti naują elektros mokestį (37)

Ketvirtadienį Energijos skirstymo operatorius („Eso“) išplatino pranešimą, kad siūlyto 1 Eur...

Telefonams su „Android“ sistema – rimti kaltinimai (3)

Išmanieji telefonai su „ Android “ operacine sistema renka duomenis apie vartotojo buvimo vietą...

Į Lietuvą ateina naujas prekybos tinklas (62)

Mažmeninės prekybos tinklas „ Pepco “, valdantis daugiau kaip 1200 parduotuvių keliose Vidurio...

Mįslinga povandeninio laivo istorija: skelbiama apie rastą objektą (3)

Skelbiama, kad JAV lėktuvas vietoje, iš kur paskutinį signalą pasiuntė Argentinos povandeninis...

Bažnyčia šiaušiasi prieš Šimašiaus sumanymą (339)

Sparčiai augančiame Vilniaus Pilaitės rajone ėmė trūkti ne tik darželių, bet ir mokyklų....