Būdamas 24 metų amžiaus gavau šaukimą. Ką gi, neišsigandau, tiesiog prisistačiau, perėjau medicininį patikrinimą ir buvau tinkamas. Apsidžiaugiau, nes tikrai norėjau išbandyti save, buvo įdomu, kaip ten kas.

Paskyrė datą, 2019.07.14 pradėti tarnybą. Papasakojau, kad turiu paskolą, bei kitų įsipareigojimų. Jie man tvirtino, kad tarnybos metu, paskolos bei kiti finansiniai įsipareigojimai bus sustabdomi. Tikrai maniau, kad viskas taip ir bus, ir tai netrukdys atlikti tarnybą.

Likus keliems mėnesiams iki tarnybos pradžios, pradėjo lįsti yla iš maišo. Paskola nebus stabdoma. Visi kiti finansiniai įsipareigojimai taip pat nebus stabdomi, ne juokais išsigandau.

Asmenims, atsakingiems už šaukimus, gražiai aiškinau savo situaciją. Rašiau prašymą atidėti tarnybą vieneriems metams dėl finansinių įsipareigojimų, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Jie nebekalbėjo su manimi gražiai, rėkė ir aiškino, kad ėmiau paskolą būdamas šauktinio amžiaus, pats kaltas, kitaip tariant, draudžiama kurti savo ateitį, kol esi šauktinio amžiaus, iki 26-erių metų sėdėk tėvams ant kaklo, deja, tokios galimybės neturėjau.

Šiuo metu atlieku tarnybą, sekasi gerai, tačiau plaukia laiškai, grasinimai iš antstolių... Tiesiog neturiu už ką visko susimokėti. Gaunu 140 Eur kas mėnesį, neužtenka nei paskolai, nei mašinos draudimui, ką kalbėti apie degalų sąnaudas laisvą savaitgalį grįžti namo, dar, žinoma, ir kiti įsipareigojimai smaugia. Taip pat esu du kartus turėjęs paralyžių, man yra reikalingi stiprūs hormoniniai ir brangūs vaistai, daktarai pakraupo, kad su tokia sveikatos būkle esu tinkamas tarnybai. Negaliu gerti savo vaistų, nes neišleidžia pas daktarus gauti dalinai kompensuojamų vaistų receptą, kadangi galiu kreiptis tik į jų paramedikus...

Mano, kaip jauno žmogaus gyvenimas, yra sugadintas, žinoma, įspūdžiai, praleistas laikas tarnaujant, kuopos draugai liks širdyje ilgai. Apmaudu, kai šitaip elgiamasi su jaunais žmonėms, mums draudžiama turėti užtikrintą ateitį...

Tiesa, atsiranda tokių, kurie pradeda smerkti, jog esu 24 m. vaikinas, turiu paskolą ir t. t. Bet aš nesu turtingų tėvelių sūnelis, kuris yra išlaikomas. Nei cento negavau iš tėvų studijoms, vairavimo pažymėjimui gauti, mašinos ar būsto. O su tėvais tokiame amžiui nebegyvensi, pradėjau kilti karjeros laiptais, turėjau gerai apmokamą darbą, pasiėmiau paskolą ir kūriausi ateitį. Tada gavau šaukimą.

Tikiuosi, kad mano istorija bus išgirsta ir ateityje žmonėms negriaus gyvenimų šaukiamiems asmenims.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

***

Komentuoja Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė

Karo prievolės įstatymas (toliau – KPI) nenustato išimčių asmenims, kurie turi finansinių įsipareigojimų bankui ar kitoms kredito įstaigoms ar fiziniams ir juridiniams asmenims pagal sudarytas kreditavimo sutartis, atidėti šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – NPPKT) arba nuo šios tarnybos atleisti. Įstatymų leidėjas KPĮ 40 str. yra įtvirtinęs karo prievolininkų interesų apsaugą, pagal kurią karo prievolininkams, atliekantiems NPPKT yra atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų bei palūkanų mokėjimas. Visais kitais atvejais, kada finansiniai įsipareigojimai kyla ne iš būsto kredito sutarties, karo prievolininkai neturi garantijų, jog finansiniai įsipareigojimai bus sustabdyti.

Tarp karo prievolininko ir kredito davėjo susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, kurie grindžiami sutarties šalių autonomiškumu, bei laisva valia. Tai reiškia, jog nors ir teisės aktai nenumato imperatyvo kredito davėjui sustabdyti finansinių įsipareigojimų vykdymo tarnybos atlikimo metu, karo prievolininkas gali kreiptis į kredito davėją su prašymu pakeisti sutarties sąlygų vykdymą. Tokio prašymo pagrindai galėtų būti Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas: 6.204 str. – sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, 6.253 str. – civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės. LR CK 6.204 straipsnis – sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms – numato, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusioji sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. LR CK 6.253 str. – civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės.

Civilinė atsakomybė netaikoma, asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės be kitų pagrindų taip pat ir dėl nenugalimos jėgos bei valstybės veiksmų. Nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 str.). Valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. Pažymėtina, kad kreipimasis į kredito davėją aukščiau nurodytais pagrindais, jo neįpareigoja automatiškai pakeisti sutarties sąlygų ir atidėti suteikto kredito ir palūkanų už jį mokėjimo NPPKT atlikimo laikotarpiui, tačiau kaip rodo praktika, dalis kredito davėjų atideda finansinių įsipareigojimų vykdymą tarnybos atlikimo metu, pritaikant nežymius administracinius mokesčius.

Taip pat pažymėtina, jog po šaukimo atnaujinimo kiekvienas karo prievolininkas prieš planuodamas savo karjerą ar asmeninį gyvenimą turi galimybę savanoriškai atlikti NPPKT, pasirinkdamas jam tinkantį tarnybos atlikimo laiką ir vietą. Taip pat, kiekvienas šaukiamojo amžiaus karo prievolininkas prieš prisiimdamas bet kokius finansinius bei kitus įsipareigojimus, turi įvertinti riziką dėl jų vykdymo esant pašauktam atlikti NPPKT. Karo prievolininkas neturėtų pats aktyviais veiksmais bloginti savo situaciją pvz. vykdant šaukimo į karo tarnybą procedūras karo prievolininko atžvilgiu yra sukuriami nauji finansiniai įsipareigojimai. Tokiais atvejais laikomasi pozicijos, jog karo prievolininkas suprato, jog yra šaukiamas atlikti NPPKT ir prisiėmė riziką dėl neigiamų padarinių atsiradimo pašaukimo į NPPKT atveju.

Taip pat verta paminėti, jog tarnybos atidėjimo institutu yra tik suteikiama papildomai laiko konkrečioms aplinkybės, kurios neleidžia atlikti karo tarnybos, pašalinti. Remdamasis KPĮ 15 str. 1 d. 14 p. karo prievolininkas turi teisę teikti prašymą dėl tarnybos atidėjimo, jeigu atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu. Taigi, karo prievolininkas, teikdamas prašymą dėl tarnybos atidėjimo turi įrodyti ne tik kylančią žalą, bet ir įrodyti, jog tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta. Labai dažnai vertinant karo prievolininkų prašymus dėl tarnybos atidėjimo, pasitaiko situacijų, kada karo prievolininkai finansinius įsipareigojimus sukūrė visam likusiam šaukiamojo amžiaus laikotarpiui (pakeitus KPĮ nuo 18 iki 23 metų) ir net atidėjus tarnybą metams, karo prievolininko finansiniai įsipareigojimai nenustos egzistuoti šaukiant jį pvz. kitais metais.

Tokiais atvejais karo prievolininkai dažniausiai prašo visiško atleidimo nuo karo tarnybos, nors tokios galimybės įstatymas nenumato.